On tour with One Direction. Really? Is this couldn't be worse than it is?

*8 Skyrius*

Pabudusi nusiprausiau ir apsirengusi nuėjau į restoraną pavalgyti pusryčių. Kai pavalgiau grįžau atgal į kambarį. Nusprendžiau pasikalbėti su Zayn apie vakar vakarą tad nuėjau ir pasibeldžiau į Zayn kambario duris.

- Prašau!,- pasigirdo Zayn balsas.

Lėtai atidariau duris ir įėjau į kambarį. Jis ruisėsi po lagaminus kažko ieškodamas.

- Galiu?

Jis atsisuko ir nustebo mane matydamas lyg vakar nieko nebūtų įvykę. Jis mane nužudys. Rimtai.

- Eva? Ką čia veiki?

- Atėjau pasikalbėti apie vakar...

- Ak taip. Aš labai atsiprašau. Tiesiog...,- jis pasikasė pakaušį.

- Neatsiprašinėk... tai aš kalta. Aš buvau sutrikusi ir...

- O aš tuo pasinaudojau.

- Ne. Zayn... Nekaltink savęs,- priėjau prie jo,- tai ne tavo kaltė, aišku?

- Aha,- artėjo prie manęs.

Jis priartėjo prie manęs ir švelniai pabučiavo. Aš tuoj ištirpsiu. Aš atsakiau į jo bučinį. Mūsų bučinį nutraukė beldimas. Greitai atsitraukėm vienas nuo kito.

- Kas ten?,- sušuko Zayn žiūrėdamas man tai į akis tai į lūpas.

- Čia kambarinė.

- Prašom.

Pro duris įėjo senyvo amžiaus moteriškė su šepečiais. Mes išėjom iš kambario palikdami ją dirbti savo darbą.

- Nori į miestą?,- paklausė Zayn.

- Aha tik nueisiu persirengti.

- Gerai. Susitiksim apačioje.

Jis nulipo laiptais žemyn, o aš nuskubėjau į savo kambatį. Greit išsitraukiau: baltą neriniuota bliuskutę, trumpus šoryukus, gelėtus, ilgus marškinėlius ir baltus batus. Viską apsimoviau ir pasiėmus tašę išlėkiau pro duris. Dėja atsitrenkiau į Harry. 

- O kur tu susiruošei?,- paklausė.

- Ne tavo reikalas,- jau norėjau eiti, bet jis sučiupo mano ranką,- paleisk.

- Klausyk. Aš atsiprašau už vakar.

- Gerai. Dabar jau gali paleisti nes man skaudai ir aš pavėluosiu.

- Oi atsiprašau,- paleido.

- Bye, bye mulki.

Ir nubėgau pas Zayn. Jis stovėjo gatvėje ir laukė manęs su juodu džipu.

- Kur taip užtrukai?

- Harry.

- Jis prie tavęs lindo?

- Ne. Tik atsiprašė.

- Atleidai?

- Ne už viską, bet... teoriškai taip.

- Aišku... Štai,- atidarė dureles,- damoms pirmenybė.

- Ai tik nereikia,- nusijuokiau ir įlipau į mašiną.

Jis atsisėdo į vairuotojo vietą ir užvedė variklį.

- Kur dingo senoji Eva?,- staiga lyg iš giedro dangaus.

- Ji mirė,- nuleidau galvą.

- Gaila.

- Kodėl?

- Nes aš ją mėgau labiau. Ir gaila, nes naujajai Evai gali nepatikti kur mes važiuojam...,- šypsojosi Zayn.

- Tikrai? Dar pažiūrėsim,- nusijuokiau.

- Pažiūrėsim...

Po 10min. Kelio pagaliau atvažiavom. Privažiavom prie ligoninės. Ligoninės?

- Zayn? Ką mes veikiam ligoninėje?

- Vaikų ligoninėje.

- Tu gal juokauji? Ką mes čia veiksim?

- Sakiau nepatiks. Bet šiaip aplankysim vaikus.

- Gerai...

- Einam.

Nuėjom prie registratūros ir Zayn pradėjo kalbėtis su darbuotoja kuri akivaizdžiai flirtavo su juo. Durnė. Pagaliau ji nuvedė mus į kambariuką kur žaidė pilna vaikučių. Jie tokiiieee meilučiai. Bet kodėl Zayn atsivedė mane čia? Mums įėjus į kambarį vaikai pradėjo klykyi ir pribėgę prie Zayn pradėjo jį apkabinėti ir bučiuoti, kad jis net nukrito. Aš sukikenau. Jis atsistojęs priėjo prie manęs.

- Čia Eva. Ji mano draugė taigi elkitės gražiai. Gerai?

- Gerai,- visi choru pasakė.

Viena mergytė pakėlė ranką, o kai galėjo kalbėti paklausė:

- O jūs pora?

Aš sukikenau ir pažiūrėjau Zayn. Jis žiūrėjo į mane viltingomis ir aistringomis akimis.

- Ne,- vis dar kikendama pasakiau ir pamačiau kaip ta mergina kuri prieš tai flirtavo su juo dabar darė tą patį,- Juokauju mes pora,- priėjusi prie Zayn pabučiavau jį taip nustumdama tą pamaivą į šalį.

- Ūūūū!,- šaukė vaikai.

Kai atsitraukiau nuo Zayn pastebėjau jo sutrikusį žvilksnį ir išraudusius žandus. Awww... tai tap miela! Truputį susigėdau kai šimto vaikučių žvilksniai buvo nukreipti į mus. Krenkštelėjau.

- Kas nori pažaisti?,- paklausiau vaikų.

- Aš!,- visi choru pasakė.

Tada pradėjom žaisti slėpynių. Buvo labai lnksma. Nors tarp manęs ir Zayn tvyravo nejaukumas, bet... buvo įdomi diena.

- Patiko?,- paklausė Zayn jai važiavome atgal į viešbutį.

- Taip... Am... dėl bučinio...

- Nieko tokio. Aš suprantu. Tu pavydėjai tai seselei kuri flirtavo su manim.

- Ne! Aš nepavydėjau! Tu juokauji!?

Jis pažiūrėjo į mane visažinio žvilkniu ir išmušė mane iš vėžių.

- Na... gal.

- Tikrai? Nes paprastai niekas nesako vaikams, kad aš jų vaikinas per pirmą pasimatymą.

Mano šypsena kilo veidu labai sparčiai ir Zayn iškart tai pastebėjo.

- Kas?,- paklausė.

- Taigi čia buvo pasimatymas?

- Na taip... Ne... Nežinau... Gal...,- sutriko.

- Awww... Tu toks mielas kai pasimeti,- sukikenau.

Jis išraudo. Kaip miela... Privažiavom prie viešbučio. Zayn atsikrenkštė.

- Štai. Tikiuosi, kad tau patiko,- nusišypsojo,- Nes man labai.

- Geriausia diena mano gyvenime,- nusišypsojau ir pasilenkusi labai švelniai pabučiavudi jam į lūpas išlipau iš mašinos.

Net neatsisukau atgal, o tiesiu taikymu nuėjau į savo kambarį. Tik įėjus į jį kritau ant lovos ir užmigau su šypsena veide.