Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

51. Viola

Savaitė pralėkė akimirksniu ir šį savaitgalį  mūsų grupelė turėtų vykti pas mane į namus. Tokios buvo taisyklės, tačiau Leo neturi tam laiko. Karolina užsivertusi darbais ir nenori švaistyti dienų. Nikas turi koncertą todėl lieka tik Ema ir Dilanas.
Nustebau kai Ema sutiko važiuoti pas mane, ji nė nesudvejojo. O ir Dilanas nenorėjo leisti savo savaitgalio bendrabutyje todėl pasisiūlė vykti kartu ir net gi mus nuvežti.
Po daugiau nei pusantro mėnesio išvysiu savo tėvus. Bijojau ir tuo pačiu metu buvau susijaudinusi. Nors ir pykau ant tėvų, kad ištrėmė mane į šį internatą vis tiek juos mylėjau. Ir viskas nebuvo taip blogai kaip įsivaizdavau. Aš susiradau dragų, tikrų draugų todėl nebebuvau ta uždari ir visko bijanti mergaitė.
Savaitgaliui pasiėmiau visai nedidelį krepšį su būtiniausiais drabužiais. Nors namuose turėjau prikimšta spintą  visokiausių suknelių, norėjau kažko paprasto ką nusipirkau būdama su Karolina. Ir dabar vilkėdama mėlynus džinsus ir violetinę palaidinę ilgomis rankovėmis jaučiausi kitaip.
Eve jau buvo išvažiavusi namo, todėl užrakinau kambarį ir patraukiau į kiemą. Ema jau mūsų laukė, ant žemės numestas visiškai nedidelis krepšį.
- Labas, - šyptelėjau ir mergina nusiėmusi nuo saulės akinius, nubraukė savo šviesią sruogą į šoną. – Tu pasiėmei pakankamai drabužių?
- Ten tik kosmetika ir mano plaukų priemonės, juk namuose turi drabužių ar ne? – kilstelėjo antakį ji ir aš linktelėjau. – Puiku, pasiskolinsiu.
- Žinoma, - gūžtelėjau pečiais nes visiškai neturėjau problemų kažką paskolinti.
Ema vilkėjo pilkai baltą trumpą languotą sijoną, baltus marškinėlius ir pilką liemenę. Ilgos juodos kojinės ir aukštakulniai. Rankose gniaužė raudoną paltą, ir nors tikrai šią akimirką buvo vėsu, vargu ar ji būtų užsimetusi tą paltą. Jos apranga atrodė panaši į mokyklinę uniformą ir aš pradėjau svarstyti kodėl jai taip nepatinka uniformos kai ji pati panašiai rengiasi?
- Dilanas dar nepasirodė? – pasidomėjau ir Ema atitraukė akis nuo telefono.
- Jis nuėjo atvaryti mašinos.
- Tau viskas gerai?
- Kodėl man turėtų būti kažkas negerai? – ji pažvelgė į mane ir aš tiesiog gūžtelėjau pečiais.
- Man tiesiog smalsu kodėl sutikai važiuoti pas mane.
- Nelabai turėjau iš ko rinktis, - atsiduso ji. – Leisti savaitgalį su tavimi arba su Leo, aš renkuosi tave.
Tai štai kodėl ji sutiko važiuoti. Negalėjau jos kaltinti, bet regis ne aš viena pastebėjau, kad Leo vis dažniau pasirodo pamokose ir tik dėl Emos. Ji vienintelė nebijojo jam paprieštarauti.
- Sveikos merginos. – šyptelėjo privažiavęs Dilanas ir Ema iš karto įsitaisė  priekyje.
- Važiuok, kol nepasirodė Leo ir manęs iš čia neiškrapštė.
- Tu teisi, jis būtent taip ir padarytų, - nusijuokė vaikinas. – Viola, jaudiniesi?
Nebuvau tikra todėl papurčiau galvą ir užsisegusi saugos diržą užmerkiau akis. Tačiau buvo smagu pagaliau ištrūkti iš internato. Aš vos spėjau daryti namų darbus, o kur dar užklasinė veikla, bei po pamokų treniravimas krepšinio varžyboms.
Dilanas į navigacija suvedė mano namų adresą ir išvažiavo į kelią. Pasigailėjau, jog neįsimečiau ausinukų, nes saldžios Emos dainos mane erzino. Negalėjau patikėti, bet jeigu būčiau drąsesnė perjungčiau jos muziką.
- Tai kas vyksta tarp tavęs ir Karo? – pasidomėjo blondinė, o aš atėmusi galvą į langą klausiausi.
- Nieko, o kas vyksta tarp tavęs ir Leo? – jis trumpam žvilgtelėjo į ją, bet aš negalėjau matyti kokia veido išraiška atsispindėjo Emos veide.
- Nekeisk temos, judu atrodote kaip seni sutuoktiniai kurie vienas kitam perkąs gerklę.
- Taip na, - numykė jis ir pasitrynė galvą. – Tai sudėtinga.
- Visai ne. Kodėl su ja nepasikalbi?
- Nes su ja neįmanoma kalbėtis, - atsiduso jis. – Net pats nesuprantu ko ji iš manęs nori.
Jau buvau pastebėjusi, kad Karolinos nuotaika labai stipriai įtakoja Dilanas. Kai vaikino nėra šalia ji bent jau nusišypso, tačiau vos tik jie susitinka prasideda siaubingas karas ir man darosi neramu. Toks jausmas, kad merginai jis patinka, tačiau ji to neketina pripažinti ir savo bloga nuotaika išlieja ant Dilano.
Būti paaugle iš ties sunku. Pati nesuprantu kas vyksta tarp manęs ir Niko, o dar dėstytojas Salivanas. Gerai, jis nėra tikras dėstytojas tik atlieka praktiką, ir mudu ne tiek jau ir skirtingi, bet jis buvo vyresnis. O dabar dar sužinau, kad Šonas ir Krisas yra geriausi draugai. Kaip aš tą galėjau praleisti?
- Kaip sekasi treniruotės? – Pasidomėjo Dilanas greitai pažvelgdamas į mane.
- Siaubingai, - atsakė Ema ir aš nusišypsojau. – Turėjau nusikirpti nagus, gali patikėti? Ir kiekvieną kartą man pabandžius praleisti treniruotę, Leo mane surasdavo. Jis gal koks magas?
- Ne duok dieve, - nusijuokė tamsiaplaukis ir aš palinkau į priekį.
- Vargu ar iš manęs bus daug naudos, - prisipažinau aš ir Ema atsisukusi į mane nusišypsojo.
- Manau tau puikiai sekasi, tik nenustok treniravusi. – Žinojau, kad jos pagyros nieko nereiškia, nes ji pati troško visiškai nusiplauti nuo treniruočių.
- Ačiū, - šyptelėjau ir vėl pažvelgiau pro langą. Jau galėjau matyti pažystamus vaizdus kurie sukėlė man nostalgija. – Gal po vakarienės norėsite pasivaikščioti?
- Žinoma, kodėl gi ne. – Pritarė Dilanas, o Ema jau naršė savo telefone.
- Regis čia yra gerų parduotuvių, puiku, kad ir tu čia. – Šyptelėjo ji besdama pirštu į Dilaną. – Vio, tavo brolis irgi bus?
- Šonas?  Taip, jis irgi atvažiavęs, jeigu jūs nieko prieš.
- Ne ne, viskas gerai, galės prisijungti prie mūsų, juk kažkam teks nešti mūsų pirkinius.
Aš pratrūkau juoktis, o Dilanas suvokė kur pakliuvęs ir pasijuto išduotas. Juk jis turėjo žinoti, jog Ema nepraleis progos apsipirkti.
Dilanas sustojo prie dviejų aukštų namo kurį juosė dviejų metrų tamsiai žalios spalvos tvora. Aš išlipau pirmoji ir giliai įkvėpusi sudrebėjau. Lauke tikrai atšalo, bet pažvelgus į blondinę jai šaltis buvo nė motais.
Vaikinas priėjęs paėmė mano krepšį ir mes visi patraukėme prie vartų. Turėjau nuosavus raktus, todėl atrakinusi vartus įleidau savo draugus ir sustingusi nuvėriau namus kuriuose gyvenau. Kurie dabar man atrodė tokie svetimi ir šalti.
Akmenimis grįstas takelis ir į žolę prismaigstytos lempos suteikė jaukumo. Keli dekoratyviniai medeliai ir didelė erdvi terasa. Pradėjau eiti, o už manęs esanti Ema pradėjo keiktis jog sugadins savo aukštakulnius. Galiausiai neapsikentęs Dilanas pakėlė ją ant rankų, o aš nesusivaldžiusi pradėjau juoktis. Pastaruoju metu juokiausi kur kas dažniau nei per visą savo gyvenimą.
- Viola? – durys atsidarė ir aš išvydau savo brolį Šoną. – Kaip gera vėl tave matyti. – jis pastvėrė mane už rankos ir nieko nelaukdamas apkabino.
- Labas, - šyptelėjo Ema atsistodama ant savo kojų. – Ema, - ji ištiesė ranką ir tamsiaplaukis ją spustelėjo.
- Šonas, daug apie tave girdėjau, Ema.
- Tikiuosi vien tik gero.
- Kaip čia pasakius, bent jau padarei gera įspūdį mano geriausiam draugui.
- Tikrai, ir kas jis toks? – nusibraukusi plaukus pasidomėjo ji, o tuo tarpu Dilanas paspaudė Šonui ranką.
- Gera tave matyti. – tarstelėjo Dilanas, žinoma, kad jie vienas kita pažįsta, juk brolis mokėsi internate.
- Nagi, užeikite, tikriausiai pavargote ir esate išalkę. Vakarienė už valandos tad galite įsikurti.
Brolis praleido svečius ir aš iš karto nuskubėjau į virtuvę kurioje darbavosi mama. Pamačiusi mane ji iš karto apsipylė ašaromis ir prispaudusi prie savo krūtinės pradėjo man glostyti plaukus.
- Aš taip džiaugiuosi, kad tu čia. – ji nusivalė drėgnus skruostus ir šiek tiek atsitraukusi nužvelgė mano aprangą. – Atrodai pasikeitusi.
- Ir esu, - sušnabždėjau ir atsisėdau ant taburetės. Mūsų virtuvė buvo didelė ir mamai patikdavo joje suktis.
- Tai kaip laikaisi? Ar patinka internatas, ar susiradai daug draugų? Ar sunku mokytis, ar...
- Mama, palauk, - iškėliau rankas. – Būtinai viską papasakosiu, bet pirmiausia parodysiu Emai su Dilanu jų kambarius, gerai?
Mama linktelėjo, o kai virtuvėje pasirodė Ema ji pamiršo jog gamino vakarienę. Man teko išsitempti merginą kuriai regis kalbėtis su mano mama patiko kur kas labiau nei mano draugija. Negalėjau jos kaltinti, nujaučiau, kad jos abi puikiai sutars.
Dilana palikau svečių kambaryje, o Ema nusprendė jog nori likti mano kambaryje. Jau maniau man teks pačiai kraustytis į svečių kambarį, bet ji pažvelgė į mane kaip į kokią idiote. Taigi, aš ir Ema viename kambaryje, juk nieko blogo nenutiks ar ne? 
- Tavo kambarys gražus, - jai net nereikėjo sakyti, kad ji jaustųsi kaip namuose, ji ir jautėsi kaip namuose. Pavydėjau jai tokio laisvumo, nuoširdžiai. – Man jis patinka.
- Esu tikra tavo kambarys du kartus didesnis.
- Tiesa pasakius penkis, - pataisė ji ir aš išplėčiau akis. – Kai važiuosim pas mane tu turėtum vykti kartu, manau tau patiks mano sodas.
- Sodas? Kodėl?
- Nes visiems jis patinka, - šyptelėjo ji ir atidarė drabužinę. – Kaip ir maniau tu turi tikrai neblogą skonį, nieko prieš?
Ema ištraukė iki kelių klasikinę juodą suknelę ir aš linktelėjau. Aš daugiau nei vieną kartą to pačio drabužio neapsirengdavau, mamai nepatikdavo jeigu nuotraukose patekdavau su tuo pačiu drabužiu. Todėl dauguma drabužių po kurio laiko atiduodavau labdarai.
Kai mergina persirengė ir susitvarkė savo makiažą pasisiūlė padėti paruošti vakarienę. Tai mane šokiravo tačiau nieko nesakiau. Mudvi nusileidome žemyn į virtuvę padėti mamai, o tiksliau ji padėti, o aš atsisėdusi ant kėdės tiesiog stebėjau.
Dilanas su Šonu nuėjo į garažą pažiūrėti automobilių, o aš svarsčiau ar nederėtų parašyti Aironui. Vien nuo minties, kad jį vėl pamatysiu nusišypsojau ir net pati nepastebėjau kaip įsitraukiau į pokalbį apie šventes ir drabužius.