Internatas - Elitinė mokykla kurioje egzistuoja kitokios taisyklės. Šeši išrinkti mokiniai priklausantys klasei A. Talentingi, protingi ir už viską atsakingi. Ema Mongomer, aikštinga blondinė. Viola Heil, - švelni bei jautri mergina. Karolina Saliva...
Sėdėjau mūsų sode prie stalo apsikrovusi popieriais ir mąsčiau kaip dabar jaučiasi Viola. Aš niekada nepastebėdavau ankščiau patyčių, o gal niekada nekreipiau į tai dėmesio. Aš turėjau pasirūpinti, kad kiekvienas jaustųsi gerai. O tai kas nutiko Violai buvo baisu. Iš jos tyčiojosi visi kas netingėdavo, o aš nieko nepadariau, kad užkirsčiau tam kelia.
Prie manęs su arbatos puodeliu susmuko Dilanas. Vaikinas ištiesė arbatą, bet aš tik papurčiau galvą. Po akimirkos pasirodė ir Nikas su Leo. Vaikinai dar ilgai kalbėjo su mano tėvu ir aš nė nenutuokiau kas dabar bus. Ir kaip labai prisidirbo Ema. Po to kai grįžo šviesiaplaukė ir mums papasakojo kas nutiko, tėvas išsikvietė Leo su Niku. Va tada pradėjau nerimauti nes nujaučiau, jog bus kažkas daugiau.
- Kas vyksta? - pažvelgiau į vaikinus kurie prisėdo priešais mane. - Kur Viola?
- Ji su Ema, - atsakė Nikas ir pirštais persibraukė per savo šviesius plaukus.
- Tai ką pasakė, mano tėvas?
- Nieko naujo, - atsakė Leo. - Mes visi privalėsime lankyti Emos matematikos pamokas po pamokų.
- Ką? - net pašokau negalėdama patikėti. - Aš tam neturiu laiko.
- Turėsi, - atsakė vaikinas nuverdamas mane žvilgsniu. - Tavo pažymiai nėra labai geri.
- Nuostabu, - burbtelėjau.
- Tai ne viskas.
Kilstelėjau antakius negalėdama patikėti. Kas gali būti blogiau nei tai jog turėsiu lankyti papildomas matematikos pamokas kurias dėstys pati Ema? Stebėjau vaikinus, bet iš jų veidų nieko negalėjau suvokti.
- Direktorius svarstys su tarybą pašalinti pamokas šeštadieniais.
- Jūs rimtai? - negalėdama patikėti iš karto susmukau ant sofos ir išplėčiau akis. - Kur klasta?
- Turėsim sugalvoti kaip sumažinti patyčias. - Atsiduso Nikas. - Bet po to ką padarė Ema, manau kiti bijos kažką daryti.
- Bet taip kaip ji pasielgė irgi nėra gerai, - suspaudžiau kumščius ir pažvelgiau į Niką. - Kaip ta mergina atrodė?
- Prasčiau nei Viola, - prisipažino jis. - Bet kitos merginos gerbia Ema dėl jos reputacijos. Manau galėtume ką nors suorganizuoti, o Ema būtų to dalis.
Čia buvo sunkiausia užduotis ir dabar tam neturėjau visiškai jokio laiko. Turėjau paruošti salę helovynui, taip pat šį šeštadienį krepšinio varžybos kitoje akademijoje ir aš nuoširdžiai vyliausi jog mums pavyks laimėti.
- Aš jau eisiu, vėliau dar turėsiu treniruote su Ema. - Leo atsistojo ir pradėjo eiti. - Nikai, pabandyk prikalbinti Viola, bet per daug nespausk jos.
- Žinoma, - vaikinas linktelėjo ir pradėjo eiti.
- Dilanai, padėk Karolinai su helovyno dekoracijomis.
Dilanas linktelėjo ir palinkęs ištraukė lapus ir pradėjo skaityti. Pasijutau nejaukiai kai likau tik viena su juo. Pastaruoju metu mudviejų santykiai iš ties blogi. Ir aš žinojau, kad dėl visko buvau kalta tik aš.
- Pernai metais turėjome filmų personažų temą, o jeigu šiais metais paimtume knygų personažai?
- Puiki mintis, - šūktelėjau ir greitai ant lapo užrašiau. „Fantastinių knygų personažai" - Aš parašysiu, o tu atspausdinęs prikabink skelbimų lentoje.
- Gerai, tau dar reikia kokios pagalbos?
- Dilanai, aš atsiprašau, - galiausiai ištariau žiūrėdama jam į akis.
- Viskas gerai, aš suprantu. - atsiduso jis persibraukdamas plaukus. Atsilošęs sofoje sunėrė pirštus ir įsistebeilijo į priešais pastatytą puodelį. - Tu patiri daug streso, dar tas Kristobelis, Ema nervus gadina, bet tu nesi viena.
- Taip, - numykiau prikišdama pieštuko galą prie lūpų. - Tai kaip sekėsi pas Viola?
Vaikinas šyptelėjo ir trumpai papasakojo ką nuveikė per savaitgalį. Pasirodo Ema kai nori gali būti iš ties miela, tačiau vargu ar mudvi kada nors tapsime draugėmis, o tiksliau vargu ar vėl tokios būsime.
Visą savaitgalį sukau galvą bandydama prisiminti ką nors apie Emą, bet galva buvo tuščia todėl teko kreiptis į Krisą. Jis buvo mūsų auklė, mes jį vertėme kartu su kitais žaislais sėdėti prie apvalaus stalo ir gerti arbata bei valgyti šokoladinius pyragus. Mes prikurdavome daugybę užduočių, o mūsų žaislai juos atlikdavo. Juokinga kai pagalvoji ką vaikai galėdavo prifantazuoti. Bet jeigu aš sukūriau šį sodą, man buvo smalsu sužinoti kaip atrodo Emos sodas.
Kol padariau eskizus pradėjo temti. Dilanas jau buvo išėjęs atspausdinti lapų, o aš ruošiausi keliauti namo, bet nusprendžiau likti bendrabutyje. Greitai parašiau mamai žinutę ir vyliausi jog ji nesupyks. Man tik reikėjo paminėti, jog ketinu praleisti vakarą su Ema. Kaip ir tikėjausi ji iš karto sutiko ir palinkėjo gero vakaro. Pradedu manyti, kad Ema kokia nors ragana.
- Karolina? - pakėliau galvą ir išvydusi Leo šyptelėjau. Surinkau visus lapus ir pakilusi priėjau prie jo. - Matei Ema?
- Ne, ji čia nebuvo pasirodžiusi, - papurčiau galvą ir vaikinas primerkė akis. - Ji nepasirodė treniruotėje?
- Ne, jos nėra nei kambaryje nei bibliotekoje, kur ji?
- Pabandysiu paskambinti.
Išsitraukiau telefoną ir surinkau merginos numerį. Po trečio pyktelėjimo blondinė pakėlė ragelį.
- Labas, tu gal esi mieste? - Leo iš karto kilstelėjo antakį.
- Taip, aš ten, o ką? - jos balse išgirdau dvejonę, o aš šyptelėjusi priėjau prie vaikino.
- Aš šią naktį liksiu bendrabutyje, gal gali man nupirkti maisto, nes nevalgiau vakarienės.
- Žinoma, ko nori?
- Kur tiksliai esi?
Ema nieko blogo nenutuokdama pasakė kur yra, o aš paprašiau jog man nupirktų meksikiečių maisto. Ji sutiko, o Leo jau ėjo iš sodo. Nujaučiau jog jis gerai ją pritrėkš sporto salėje. Labai vyliausi, kad taip ir bus, tuomet turėsiu viena problema mažiau.
К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
