Internatas - Elitinė mokykla kurioje egzistuoja kitokios taisyklės. Šeši išrinkti mokiniai priklausantys klasei A. Talentingi, protingi ir už viską atsakingi. Ema Mongomer, aikštinga blondinė. Viola Heil, - švelni bei jautri mergina. Karolina Saliva...
Visa savaitė pralėkė taip greitai jog nė nepastebėjau. Jau rytoj turėsime važiuoti į varžybas ir vyliausi jog mums pavyks iškovoti pirmą vietą taip kaip tą padarėme pernai metais. Na pernai mes turėjome merginas kurios žaidė krepšinį nuo penktos klasės. Ema su Viola pradėjo tik prieš dvi savaites. Todėl vaikinams ir man teks labai stipriai pasistengti, jog laimėtume.
Giliai įkvėpusi nurašiau nuo lentos lygtį ir bandžiau ją išspręsti. Ema buvo tiesa pasakius gera mokytoja. Iš pradžių maniau, jog ji nė nebandys vesti papildomų matematikos pamokų, bet klydau. Ji pati su džiaugsmu mėgavosi galėdama parodyti jog yra geresnė nei mes visi kartu sudėjus. Vienintelis kuris jai prilygo buvo Leo.
Giliai įkvėpiau ir pažvelgiau į suolą kairėje. Dilanas sėdėjo su mergina iš kitos grupės ir linksmai su ja kalbėjosi. Suspaudžiau pieštuką ir kai jį netyčia perlaužiau sukišau pirštus į plaukus. Ką aš darau? Kurių galų man rūpi ką jis daro? Tačiau man rūpėjo. Po to kai jo atsiprašiau jis daugiau prie manęs nebesiartino. Na mudu dažnai pasilikdavome kartu, bet jis tarsi vengdavo mano žvilgsnio. Dilanas taip paprastai ir lengvai kalbėdavosi su kitomis, bet ne su manimi. Net pati negalėjau patikėti, bet aš pavydėjau toms merginom.
- Jau baigei? – krūptelėjau išgirdusi balsą ir akimirksniu pakėliau galvą į Emą. Ji palinkusi žvelgė į mano sąsiuvinį ir aš suvokiau jog net nurašyti nuo lentos nesugebėjau paskutinių dviejų lygčių. – Tu kažko nesupranti? Galiu paaiškinti, - jos žodžiuose nebuvo jokios pašaipos ar arogancijos todėl tik suspaudžiau pirštus ir galiausiai linktelėjau.
- Ar norėtum šiandien pasilikti pas mane?
Ema akimirką sutrikusi kilstelėjo antakius ir aš papurčiau galvą. Pati negalėjau patikėti jog tai pasakiau. Kurių galų? Juk ji Ema, pasaulio viršūnės karalienė. Net nežinočiau apie ką su ja kalbėtis. Tikriausiai man rimtai susisuko galvelė.
- Žinoma, aš vis tiek nesu nieko suplanavusi, - gūžtelėjo pečiais ir aš sutrikusi šyptelėjau.
- Gerai, šešta mus paims Krisas. – užverčiau sąsiuvinį ir džiaugiausi jog pagaliau nuskambėjo skambutis.
Dilanas šypsodamas priėjo prie manęs ir pradėjo tauškėti kuo ketina būti per helovyno šventę, o aš norėjau jį užčiaupti. Tačiau tik atsistojau ir susirinkusi daiktus pradėjau eiti. Galiausiai vaikinas mane pasivijo ir kai jo ranka atsidūrė ant mano pečių įsiutau. Iš pradžių jis flirtuoja su tomis kvaišom, o tada jau kariasi ant manęs? Ne, to tikrai nebus, nesu viena tų kvaišų kurios lydosi nuo kiekvieno jo žodžio ir kaip idiotės kikena.
- Ar nesiliausi? – kilstelėjau antakius ir prie mūsų priėjo Leo.
- Ar aš kažką padariau? – jis kilstelėjo antakius aiškiai nesuprasdamas kas vyksta ir aš giliai įkvėpiau.
- Rimtai, Dilanai? Na tu ir idiotas, - pastūmiau jį ir pradėjau eiti.
- Karo, palauk, - jis pasivijo mane ir atsukęs palinko į priekį, bet tada aš ištiesiau ranką ir jam trenkiau į veidą.
Akimirką laikas tarsi sustojo. Aš tikrai nenorėjau jam trenkti tiesiog negalėjau pakęsti jo elgesio. Nenorėjau jog jis lakstytų paskui kiekvieną sijoną nes jau kurį laiką jis man patiko. Man buvo taip sunku tai pripažinti, bet tai buvo tiesa. Jau kurį laiką man patiko Dilanas, bet jis su manimi elgėsi kaip ir su visomis kitomis merginomis. Ar tik tiek jam ir reiškiau?
- Dilanai, aš. – sušnabždėjau, bet vaikinas nusišypsojęs žengė nuo manęs.
- Viskas gerai, regis aš to nusipelniau. – viptelėjęs jis išėjo palikdamas mane vieną.
- Čia tai buvo, - tarstelėjo Ema. – Regis tau reikia išsikalbėti.
- Nepradėk, - burbtelėjau pasitraukdama nuo jos.
- Man atrodo žinau kas čia darosi, - šyptelėjo ji. – Einu persirengsiu, o tuomet susitiksime.
Linktelėjau ir kol dar Leo nepasivijo manę nuėjau į artimiausią tualetą. Ką po galais aš darau? Pažvelgiau į savo atvaizdą ir pajutau kaip kaupiasi ašaros. Aš tikrai nenorėjau jam trenkti, nenorėjau taip bjauriai kalbėtis, bet kai jį pamatau su dešimčia kitų merginų noriu pradėti rėkti. Ir kodėl jis turi būti toks idiotas?
Pabaigusi visus darbus susiradau Krisą kuris jau manęs laukė kartu su Ema. Pasikviečiau ją tik todėl, jog nebūčiau viena, bet dabar tai atrodė iš ties prasta mintis. Visą kelia iki namų klausiausi kaip tie du šnekasi, o aš atrėmusi galvą į langą bandžiau nurimti.
Ištraukiau telefoną ir parašiau Dilanui žinutę. Vėl teisinausi dėl daugybės darbų ir kitokių užgriuvusių problemų. Jam neatrašius pabandžiau paskambinti, bet jo telefonas buvo išjungtas. Gražiausia.
- Norit kavos ar arbatos? – paklausė brolis ir aš papurčiau galvą, bet Ema užsigeidė kavos.
Kol ji virtuvėje buvo su Krisu aš iš bato ištraukiau viskio butelį. Prisipylusi pilną stiklinę iš karto išgėriau deginantį skystį ir suspaudžiau kumščius. Kaip turėčiau visą tai sutvarkyti? Neturėjau žalio supratimo. Prisipyliau dar vieną stiklinę ir vėl ją išgėriau.
Mane išmušė karštis, gerklę nemaloniai degino, bet dabar bent jau pradėjau blaiviai mąstyti. Man patiko Dilanas jau labai seniai, bet vietoj to jog išdrįsčiau jam tai pasakyti pradėjau draugauti su Kristobeliu. Negana to su Dilanu bjauriai elgiausi tik todėl, jog jis rodė dėmesį kitoms merginoms. Ir po to kai jis pamatė mane nuogą ir net kai mudu pasibučiavom viskas tapo taip komplikuota jog nebežinojau kur pradžia, o kur galas.
Dar viena stiklinė ir man pradėjo svaigti galva. Pajutau kaip mano akis užtvindo ašaros ir aš sumirksėjusi daugiau jų nebetramdau. Po ketvirtos stiklinės susmukau ant grindų ir vėl pabandžiau paskambinti Dilanui, bet telefonas vis dar buvo išjungtas.
- Padariau mums kavos, - Ema ištiesė man puodelį, bet aš pradėjau juoktis. – Krisai, - šūktelėjo ji ir pastačiusi puodelius paėmė viskio butelį kurį buvau padėjusi ant stalo. – Tu gėrei?
- Tik truputi, - šyptelėjau ir atsirėmiau į sieną. Viskas tiesiog sukasi lyg būčiau karuselėje. – Nervams nuraminti.
- Kiek išgėrei? – ji pastvėrė mane už rankos ir aš susverdėjusi vos išlaikiau pusiausvyrą. – Tu visai iš protėjai?
- Man reikėjo, - sušnabždėjau ir kažkodėl pradėjau juoktis.
- Kas nutiko? – Krisas žengė į svetainę ir išplėtė savo akis. – Karolina, ką tu padarei?
- Šiek tiek išgėriau, nesu maža, - supykusi jau siekiau butelio, bet brolis jį patraukė tolyn.
- Tėvai grįžo, - jis pastvėrė mane už rankos ir pradėjo tempti į viršų. – Aš ją uždarysiu kambaryje, o tu iškvėpink namus.
- Kuo man iškvėpinti? – šūktelėjo ji, o brolis paguldė mane ant lovos ir pastvėrė kvepalų buteliuką.
Jam išėjus atsisėdau ir susiėmiau už galvos. Ne tiek jau daug ir išgėriau, keturias stiklines viskio, kuris buvo velniai žino kokio stiprumo. Pradėjau kikenti ir atsigulusi įsmeigiau žvilgsnį į lubas. Pasigirdo daugiau balsų ir aš įkvėpusi atsidusau. Norėjau išrėžti tėvui, kad man atsibodo už viską būti atsakingai, jog pavargau nuo internato ir visų nesąmonių. Norėjau išrėžti mamai, jog aš nekalta dėl to jog pati sugadinau savo automobilį, nes Kristobelis mane apgavo. Norėjau pradėti rėkti nes viskas igrįso ir aš norėjau poilsio. Dėl to ir išgėriau truputi viskio.
- Nuostabu, - Ema piktai trinktelėjo durimis, o aš pasukau galvą. – Per tuos kvepalus tavo mama vos galėjo nusišypsoti, dabar ji manys, kad aš pamišusi.
- Jeigu jie pamatys kaip ji atrodo bus daugiau problemų, - ištarė brolis, o aš jau maniau ta blondinė kalbasi su manimi.
- Nevaidink, kad tau rūpi. – sumurmėjau ir kažkas atsisėdo šalia manęs. – Pati prisigėrei kai pasprukai iš Leo buto.
- Taip, bet kitą dieną manęs nelaukė svarbios varžybos, pusprote tu, - sušnypštė ji ir aš galiausiai atsisėdau.
- Iki rytojaus man viskas bus gerai, - viptelėjau ir ji papurtė galvą.
- Tikiuosi, tai ką dabar darysim.
- Dabar? – šyptelėjau ir ji papurtė galvą.
- Ne tavęs klausiau. – ji atsistojo ir atsargiai priėjo prie durų. – Pasakyk tėvams, kad mes mokomės. Tegu mums netrukdo.
Krisas galiausiai linktelėjo ir pasitraukęs išėjo pro duris. Vėl nuvirtau ant nugaros ir užsidengiau ranka akis. Nujaučiu, kad rytoj siaubingai dėl to gailėsiuosi, bet dabar man buvo nusispjauti.
- Kas vyksta, Karolina?
Jos balso tonas nuskambėjo taip lyg jai nuoširdžiai rūpėtų. Pajutau kaip mano pulsas padažnėja ir aš giliai įkvėpusi suspaudžiau lūpas. Ašaros tiesiog pačios pradėjo riedėti žemyn ir aš nebeištvėrusi pravirkau.
- Man atrodo aš jį myliu, - sukūkčiojau ir mergina suspaudė mano rankas ir atitraukė nuo akių.
- Tai kurių galų jam nepasakai?
- Nes jis flirtuoja su viskuo kas juda, ar gi nematai? – sukūkčiojau ir ji mane apkabino. Ema suspaudė mane savo glėbyje ir raminamai paglostė man nugara.
- Tu idiotė, jeigu nebūtum tokia kalė būtum pastebėjusi jog vienintelė mergina kurį jį domina esi tu.
Akimirksniu nuo jos atsitraukiau ir pažvelgiau į jos žydras akis. Norėjau jai atsikirsti dėl kalės, bet susilaikiau. Aš patinku Dilanui? Negali būti nes jis visada su manimi elgėsi taip pat.
Galiausiai nusiraminau ir linktelėjusi atsiguliau. Reikės apie tai pagalvoti rytoj, dabar mano galva buvo tokia akmeninė jog neturėjau jėgų galvoti. Sumirksėjusi kelis kartus, padėkojau Emai jog nepaliko manęs ir na išklausė siaubingai gėdingą mano prisipažinimą.
Dieve brangus, daugiau niekada nebegersiu alkoholio.
Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
