Internatas - Elitinė mokykla kurioje egzistuoja kitokios taisyklės. Šeši išrinkti mokiniai priklausantys klasei A. Talentingi, protingi ir už viską atsakingi. Ema Mongomer, aikštinga blondinė. Viola Heil, - švelni bei jautri mergina. Karolina Saliva...
Pabudau po šešių ir nieko nelaukdama nuėjau pas Karoliną. Džiaugiausi jog jos tėvai mums netrukdė, todėl vos Karolina užmigo aš vakarą praleidau su Krisu žiūrėdama filmus, bei aptarinėdama skaitytas knygas.
Merginos kambarys atsidavė alkoholiu, todėl atvėriau langą ir priėjusi papurčiau Karoliną. Iš pradžių net pamaniau, jog ji negyva. Tačiau po kelių akimirkų ji galiausiai praplėšė savo akis ir nustūmė mano ranką. Ji atrodė siaubingai, nors ir išgėrė nedaug, alkoholis buvo stiprus ir gerai apnešė jos galvą. Nieko keisto, ji turėjo tiek daug streso, tiek daug darbų ir buvo pavargusi. Tačiau tai nebuvo mano reikalas. Mano reikalas buvo tas jog ji privalo keltis iš lovos, susitvarkyti ir atrodyti padoriai.
- Eik šalin, - paprašė ji ir aš papurčiau galvą. – Man bloga.
- Aš tave užmušiu, - ištariau persibraukdama per plaukus. – Eik į dušą, už trijų valandų turėsime išvažiuoti.
- Tuoj vemsiu, - sumurmėjo ji ir aš greitai padėjau jai atsistoti.
Ji kone nubėgo į savo vonios kambarį ir vos tik suklupo prie tualeto ištuštino visą savo skrandžio turinį. Suėmiau jos plaukus ir padaviau drėgną servetėlę nusivalyti lūpas. Nieko nebus, jaučiau kaip pyktis plūsteli į mano venas ir aš trokštu ją gerai papurtyti.
Po penkiolikos minučių šiaip ne taip įstūmiau tamsiaplaukę į dušą, o pati nuėjau pas Krisą. Pasibeldžiau į jo kambarį, bet nesulaukiau jokio atsakymo. Pastovėjusi kelias akimirkas atvėriau duris ir giliai įkvėpiau.
Krisas miegojo dvivietėje lovoje, o jo kambarys buvo du kartus mažesnis už sesers. Ilgai nesidairydama priėjau prie vaikino ir atsisėdusi švelniai papurčiau. Krisas iš karto praplėšė savo akis ir nustebęs įsistebeilijo į mane. Jis miegojo pusnuogis, ir dabar jam atsisėdus galėjau nužvelgti jo krūtinę. Suspaudusi lūpas pabandžiau nusišypsoti ir jis pirštais persibraukė per savo susivėlusius plaukus.
- Kas nutiko? Kiek valandų? – Krisas paėmė savo telefoną ir giliai atsiduso.
- Po septynių, Karolina atrodo kaip gyva mumija, iš pradžių išsivėmė, o dabar priverčiau nusiprausti. Neįsivaizduoju kaip ją reikės pravesti pro tavo mamą.
- Aš tai sutvarkysiu, - burbtelėjo atsistodamas. – Duok man dešimt minučių, gerai?
Linktelėjusi išėjau iš kambario ir grįžau pas Karoliną. Ją radau drabužinėje apsijuosusią rankšluosčiu ir gulinčią ant žemės. Nuostabu, tiesiog tobula. Ji vienintelė iš merginų kuri galėjau žaisti krepšinį, o ėmė ir prisigėrė. Kaip po velnių dabar mes turėsime laimėti? Man turėtų būti nusispjauti, taip ir būtų, bet žinant Leo jis mane spaus dėl kitų varžybų, o to nenorėjau labiausiai.
Išrinkau drabužius ir padaviau tamsiaplaukiai. Ji tik sudejavo ir papurtė galvą. Teko man pačiai ją pasodinti ir kaip mažą vaiką aprengti. Kai ji jau buvo apsirengusi sutvarkiau jos plaukus. Išdžiovinau ir ištiesinau jog jie kristų ant jos veido. Suradau jos nuo saulės akinius ir pastvėriau sportinį krepšį. Nuvedusi ją į kambarį jau radau ir Krisą su padėklu rankose.
Vaikinas pamatęs savo seserį galiausiai papurtė galvą. Nujaučiau jog jeigu ją pamatys Leo bus dar blogiau. Bet tiek aš tiek Krisas žinojome, kad šiandien ji žaisti negalės. O tai reiškia, jog į aikštelę eisime mudvi su Viola.
Susiradau mobilų ir paskambinau Violai pranešdama jog ji būtų pasiruošusi. Galėjau tik įsivaizduoti kokį stresą jai sukėliau. Mudvi turėjome žaisti pasikeisdamos, bet dabar žaisime visas varžybas ir jeigu kuriai nors kas nors nutiks negalėsime pasikeisti su Karolina, nes vargu ar ji apskritai sugebės pajudėti.
- Leo? – galiausiai po ketvirto pyptelėjimo vaikinas pakėlė telefoną. – Turim problemą, - atsidusau ir pažvelgiau į tamsiaplaukę susisukusią ant lovos. – Karolina beveik mirusi.
- Kaip suprasti? Kas nutiko? – užvertė klausimais jis.
- Ji prisigėrė vakar ir neklausk kaip nes aš ją palikau mažiausiai dešimt minučių vieną.
- Gerai, tuoj būsiu, važiuosim dviem automobiliais.
Jam išjungus pokalbį nuėjau pati susitvarkyti. Susitvarkiau veidą ir tik tušu perbraukiau blakstienas. Dėl to ir nekenčiau sporto pamokų, nes negalėjau prisidažyti nes visas makiažas nuo prakaito galėjo nuvarvėti. Bet nepaisant to atrodžiau vis tiek žavingai.
Trumpas violetinis sijonas aukštu liemeniu, juodi marškinėliai ir bateliai. Pastvėriau savo sportinį krepšį ir patikrinau ar viską turiu. Grįžusi į kambarį pasvėriau ataušusios kavos ir suvalgiusi vieną sumuštinį pažvelgiau į laikrodį. jau greitai turėtume važiuoti.
Sėdėjau šalia Karolinos kai atsidarė kambario durys ir įėjo Leo. Vaikinas vilkėjo tamsius marškinius ir mėlynus džinsus. Pamatęs mane jis suspaudė lūpas ir pritūpė prie Karolinos. Mergina vos galėjo pakelti galvą.
- Ji negalės žaisti, - išrėžiau atsitraukdama. – Bet ji privalo važiuoti, nes jeigu jos mama pamatys ją tokią bus problemų nes aš melavau.
- Nuo kada tau rūpi? – kilstelėjo antakius jis, o aš pavarčiau akis.
- Nuo tada kai jos mama ir mano buvo geriausios draugės, ji miela. – sumurmėjau pastverdama krepšį. – Nikas su Viola jau čia?
- Taip jie lauke, Dilanas irgi.
- Aš važiuosiu su Niku, - pareiškė Karo atsisėsdama.
Leo atrodė taip jog tuoj ją gerai papurtys, bet galiausiai susitvardęs linktelėjo. Uždėjau ant merginos veido akinius ir kol jis kalbino jos mamą išvedžiau Karo iš namų. Įstūmiau ją į Niko automobilį kartu su Viola, o Dilaną nusivedžiau prie Leo mašinos.
Dabar pat norėjau gerai jam trinktelėti per veidą, bet susivaldžiau ir tik giliai įkvėpusi nusibraukiau nuo veido plaukus. Atsisėdau į priekį šalia Leo, o tamsiaplaukis į galą. Visgi maniau būtų geriau jeigu aš būčiau su Karolina. Jeigu ji ką nors pridirbs, bent jau galėsiu ją sutramdyti. Vargu ar Violai su Nikui užteks kantrybės ir jėgų.
Džiaugiausi jog Karo mama neatėjo mūsų išlydėti ir atsisveikinti su dukra. Regis jų santykiai nebuvo jau tokie geri, nors kai pagalvoju mano ir tėčio ne ką geresni.
- Kaip tu? – paklausė Leo išvažiuodamas iš kiemo. – Tau ir Violai teks žaisti.
- Žinau, - atsidusau ir žvilgtelėjau į tamsiaplaukį gale. – Kur tu visą vakarą buvai?
- Bendrabutyje? – jis kilstelėjo antakius ir aš papurčiau galvą.
- Po varžybų pasikalbėk su ja, nes ji prisigėrė per tave.
- Aš vėl kaltas? – jis nusuko akis, o aš atsisukau į jį ir pastvėrusi už marškinių trūktelėjau į save.
- Mažiau lakstyk paskui kiekvieną sijoną, idiote tu. Jeigu tau ji patinka taip ir pasakyk, nes abu elgiatės kaip mažvaikiai, o dabar ji dar ir girta.
Dilanas nuleido žvilgsnį ir galiausiai linktelėjo, o aš pažvelgiau į Leo. Vaikinas atsargiai mane nužvelgęs galiausiai įsmeigė žvilgsnį į kelią ir likusią dalį važiavome tylėdami.
Po daugiau nei dviejų valandų kelio, privažiavome Arbero akademija. Mūsų internato sporto treneris jau stovėjo aikštelėje ir mūsų laukė. O aš išlipusi iš mašinos visur dairiausi Violos, bet jos niekur nesimatė. Galiausiai po dvidešimties minučių jie pasivijo mus, ir aš pažvelgiau į Leo. Treneris iš karto priėjo prie Karolinos ir aš vyliausi jog jis neužuodžia nuo jos alkoholio. Teko iš ties daug pasistengti, pati padėjau jai išsivalyti dantis, pripurškiau ant jos kūno tiek kvepalų jog pačiai pasidarė bloga.
- Karolina, tu atrodai prastai. – treneris pasilenkė ir mergina suspaudė savo pilvą.
- Vakar ji privalgė sušio, sakiau, kad tai prasta mintis. – Ištariau aš žengdama į priekį. – Ji visą naktį prablogavo, maniau ryte bus geriau, bet regi tas suši tikrai buvo sugedęs.
- Tuomet teks žaisti tau ir Violai, - jis atrodė iš ties susinervinęs, bet ką aš galėjau padaryti? – Jau paruošti kambariai, galite įsikurti. Kambariai yra skirti po du. Dilanai tu su Niku, Viola tu su Karolina. O judviem kambariai atskiri.
Kilstelėjau antakius nesuprasdama kodėl mudu su Leo gavome atskirus kambarius, bet tai tikriausiai dėl to kas mudu buvome. Nenustebčiau jeigu to pareikalavo pats direktorius. Žvilgtelėjau į vaikiną kuris paėmė mano krepšį ir pradėjo jį nešti į akademiją. Ji buvo didelė, bet ne tokia įspūdinga kaip mūsų internatas.
Po varžybų mūsų laukė nedidelis vakarėlis su priešininkų komandą ir akademijos tarybos mokiniais. Nors ir neturėjau nuotaikos po to ką iškrėtė Karolina, vyliausi jog mes sugebėsime laimėti.
Leo palydėjo mane į kambarį ir palikęs mane persirengti pats nuėjo į savo. Mūsų internato skirtos aprangos varžyboms buvo baltos su juodomis emblemomis. Negana to, jog turėjau nešioti kitokia uniforma nei kiti likę internato moksleiviai tai dar ir šitai.
Apsirengusi susirišau plaukus Leo kaklaraiščiu ir išėjusi iš kambario paėmiau raktus. Kol žaisime raktus galėsiu palikti pas trenerį. Sulaukusi merginų visos patraukėme į sporto salę, kurioje po truputį rinkosi akademijos moksleiviai. Nujaučiau jog varžybos bus iš ties sunkios.
Karolina atsisėdo ant suoliuko ir nuleidusi galvą pradėjo sunkiai kvėpuoti. Jos veidas buvo išblyškęs, o akys patinusios. Žvilgtelėjau į Violą. Merginos trumpi plaukai buvo stilingai papurenti, ir aš džiaugiausi jog ji nepalūžo dar labiau nei jau buvo. Net galėjau matyti jos spindinčias akis. Ne vienas vaikinas į ją spoksojo susižavėjęs, o aš prisiartinau prie Leo ir įsikibau į jo ranką. Įdomu kaip mūsų varžovai atrodo.
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
