Pamilus Žvaigždę

*16 Skyriu*

Verkiau kol staiga pajutau ranką ant peties. Išsigandau ir greitai atsisukau pažiūrėti kas ten. Prie manęs stovėjo aukštas blondinas su žydrom akim ir... jis tūrėjo auskarą. Lūpoj.

- Ar tau viskas gerai?

- Taip,- Nusišluoščiau ašaras ir greitai atsistojau.

- Na taip neatrodo.

- Ne tikrai viskas gerai, matai?,- nusišypsojau savo įtikinama dirptine šypsena.

- Tai puiku, bet manęs taip lengvai neapgausi.

Ką!? Kaip jis!? Dar niekas nėra neapsigavęs mano dirbtine šypsena.

- Aš matau, kad kažkas negerai,- pasakė.

- Iš kur?

- Tai matosi tavo akyse.

Ou... reikės patobulinti akių melą.

- Jei nori išsipasakoti... aš čia.

- Pala pala. Aš tavęs net nepažystu! Ir jei pažinočiau nepasakočiau savo asmeninių dalykų! Gal tu koks iškrypėlis!

- Prašau!?

- Išsiplauk ausis žioply.

- Nereikia būti tokiai šiurkščiai! Aš tik noriu padėti!

Ir tik tada supratau kokua kale pasirodžiau. Ar gi kas nors tokios norėtų. Mano akyse pradėjo tvenktis ašaros.

- Atleisk...,- vos ne verkdama pasakiau ir atsisėdau ant žolės,- aAš tik... Man tiesiog bloga diena ir tiek...

- Neverk,- priklaupė prie manęs.

Aš nusivaliau ašaras ir nusiraminau.

- Taigi. Koks tavo vardas?,- nedtąsiai paklausiau.

- Luke. O gražiosios damos vardą sužinosiu?

- Am... taip. Aš Tesa, bet gali vadinti mane Tes.

- Gerai, Tes. Nori gal kur nors nueiti? Pavyzdžiui į kavvinę... kiną, o žinau! Į atrakcijonų patką! Ką manai?

- Būtų puiku, bet turiu grįžti namo... Gal kitą kartą?

- Ak... taip... gerai,- nusivylusiu balsu pasakė.

- Pavyzdžiui... rytoj?

- Ok. Štai,- padavė lapelį su telefono numeriu,- parašyk kur ir kelinta. Atvyksiu.

Paėmiau iš jo lapelį ir padėkojau. Atsisveikinau su Luke parejau namo. Nieko viduje nebuvo tad pasijaučiau labai vieniša. Nusprendžiau neskambinti Harry. Dabar nenoriu dramos... Pasiėmiau telefoną ir vos neapalpau, nes pamačiau:

7 praleistus skambučius iš Harry

Po 3 praleistus skambučius iš merginų

Po 2 praleistus skambučius iš vaikinų

Tada 14 SMS žinučių iš Harry

Po 5 iš merginų

Ir po 4 iš vaikinų

Ašnusišausiu. Visos žinutės buvo maždaug tokios: Harry- ,, Meile ku tu? Aš nerimauju. Paskambink. Kur tu? Prašau bent duok ženklą, kad tu sveika. Prašau atsiliepk.,,

Merginos- ,, Tes kur tu? Harry labai jaudinasi. Paskambink. Tes ar tau viskas gerai!? Paskambink!,,

Vaikinai- ,, Tes kur tu? Kodėl neattsiliepi? Paskambink Harry kai gausi žinutę, jis labai jaudinasi...,,

Harry ko gero mane už tai užmuš... Gal paskambinti...? Surinkau Harry numerį ir laukiau. Harry kaip mat pakėlė ragelį.

- Tes!?

- Taip.

- Kur tu!? Ar tau viskas gerai!? Kodėl nekėlei ratelio ar neatrašei!?,- užsipuolė.

- Aš namie. Man viskas gerai, o nekėliau ir nerašiau, nes mano telefonas išsijungė.

- Aš atvažiuoju,- pareiškė.

- Nereikia. Aš labai pavargusi.

- Na... Gerai. Pailsėk rytoj atvažiuosiu.

- Iki,- padėjau ragelį.

Užlipau į viršų ir nusipraususi kritau į lovą. Ši diena iš tiesų mane išvargino... Ir tas bučinys... Staiga pajaučiau karštą ašarą nusiritusia žandų žemyn ir nukritusią ant pagalvės. Tada jau nebeišlaikiau ir apsiverkiau. Išsiverkusi užmigau.