Pamilus Žvaigždę

*17 Skyriu*

Atsikeliau dėl sms nuo Marck. Marck!? Aš taip seanai jo nemačiau!

Marck
Sveikutė! Ką veiki? Nori susitikt?

Tes
Tai aišku! Kaip senai tave mačiau! Kavinėj po 20 min. Atsivesiu draugą.

Greit sumaigiau qtsakymą ir šokau iš lovos. Gretai nusiprausiau ir susitarusi patogius rūbus juos apsivilkau ir užsimovusi batus bei pasiėmusi tašę išlėkiau pro druris. Greit telefone sdumaigiau žinutę Lukui:

Tes
Po 15 min. kavinėje XD

Luke
OK ;)

Nuėjau per 5 min. taigi iškart suradau staliukai ir prie jo prisėdusi pradėjau laukti vaikinų. Dar ir Niall parašiau, bei merginoms. Po gerų 15 min. visi jau buvom susirinkę išskyrus Luke. Apsidairiau aplink kavinę ir pamačiau tuos blondino plaukus. Navjie ne tokie kaip Niall. Jie tamsesni. Greit šokau iš savo vietos taip atkreipdama visų dėmesį ir nubėgau pas Luke.

- Labas. Kaip gerai, kad atėjai,- nusišypsojau.

- Labas gražuole,- nusijuokė.

- Einam. Supažindinsiu su savo draugais.

- Tai mes ne vieni?

- Ne-a. Patikėk jie tau patiks,- paėmiau jam už rankos ir pradėjau temti jį prie staliuko,- Čia Luke,- pristačiau jį,- Luke, čia Niall, Marck, Prrie, Elionor ir Sophia,- visus jasm pristačiau.

- Sveiki,- nedrąsiai pasisveikino Luke.

- Labas!,- suriko Pezz,- Atsipalaiduok! Mes čia visi savi!

- Gerai...,- nejaukiai pasakė Luke ir atsisėdo šalia manęs.

Galėjau užuosti jo dušo žele kvapą ir jo skanius kvepalus kurie mane svaigina beveik kaip... Harry... Greit išmečiau jį iš galvos ir pradėjau pokalbį kuris tęsėsi gana ilgai einant iš vienos temos į kitą. Luke su visais užmezgė ryšį. Kiekvienas sužinojo ką nors apie kitus ir tai buvo gana įdomu. Sužinojau, kad jis turi grupę- 5 Seconds of Sumer ,ir, kad jie koncertuoja. Tai mane labai nustebino ir sužavėjo. Atėjus vakarui visi išsiskirstė savais keliais, o aš patraukiau namo. Įėjau į laiptinė ir užlipusi laiptais ateakinau duris ir nusirengusi nuėjau į salioną kuriame sedėjo... Harry... O dieve! Aš visai pamiršau, kad jis tūrėjo atvažiuoti! Ką man dabar jam pasakyti!?

- O labas Harry.

- Kodėl kai atvažiavau tavęs čia neradau?

- Nes... Aš visai pamiršau. Ir Marck masn parašė, kad nori susitikti... Tad aš greit išlėkiau visai pamiršusi, kad turėsi atvažiuoti.

- Taigi tau Marck svarbiau negu aš?!

- Ne. Mes buvom ne vieni. Buvo ir Niall ,ir merginos, ir Luke,- išsprūdo.

- Pala, pala... Kas tas Luke!,- suriaumojo kas mane be galo išgasdino.

- Jis tik draugas...

- Ar ne!? O gal slapčia laižais su juo!?

Tai mane labai įskaudino. Vos tvardžiausi neverkusi.

- Ne! Jis tik draugas Harry! Kodėl tu taip manimi nepasitiki!?,- verkiau,- O gal tik tu gali turėti draugus Harry!? Pavyzdžiui kaip tą kurią sutikom parke ir tu nesivaržydamas ją pabučiavai!!!,- užrėkiau ir dar labiau verkdama nubėgau į viršų.

Harry stovėjo be žado. Susiprotėjęs bandė vytis mane, bet aš buvau greitesnė ir užtrenkiau duris jam prieš nosį. Harry pradėjo barbenti į duris.

- Tes! Atidaryk! Tu ne taip supratai! Prašau leisk pasiaiškinti! Įleisk!

Priėjau prie durų ir ašarotomis akimis staigiai atidariau duris.

- Pasiaiškink!,- paliepiai.

- Na aš... Aš tik...

- Taip ir maniau!,- vėl užtrenkiau duris.

- Tes! Prašau!

- Eik lauk! Aš nenoriu tavęs matyti.

Tada išgirdau laiptais lipantį Harry ir durų trinkmą. Vėl prapliupau verkti. Kodėl mano gyvenimas toks sumautas!? Kodėl aš išvis sutikau Harry!? Čia viskas per jį!? Nekenčiu jo! Ir dabar žinau, kad jis tik žaidė su manim! Kodėl aš...? Mano mintis nutraukė mano durų prasivėrimas ir Luke galvos įkišimas. Luke?!

- Luke?

Jis atėjo prie manęs ir švelniai apsikabino.

- Kas atsitiko?

- Mano vaikinas subingalvis!,- verkiau.

Luke po mano žodžių šiek tiek sutriko.

- Palaukit jis man net ne vaikinas! O tik mrėšlo krūva!

- Viskas bus okay.

- Žinau... O kodėl čia atėjai?

- Nes tu palikai telefoną,- išsitraukė iš kišenės ir padavė man.

- Ačiū. Kokia aš kerėpla... Vos nepamečiau telefono, sužlugdžiau savo gyvenimą, esu bjari kalė ir paleidau vaikiną kuris maniau mane myli,- pradėjau kūkčioti ir užsidengiau veidą rankom.

- Ei...,- jis atidengė mano veidą,- Tu ne blauri... Ir bus dar tų vaikinų kurie vertins ir brangina tave.

- Tikrai?

- Aha. Tik pažiūrėk į save. Tu gražuolė, protinga ir linksma... Visi tik ir svajoja turėti tokią merginą...

- Ai tik nereikia...,- susigėdau ir išraudau.

- Tu išraudai? Tau tai tinka,- nusišypsojo.

- Na taip. Ir kas!? Visi rausta!,- pasiteisinau.

- Tai jau tikrai,- nusijuokė jis, o tada pradėjo žiūrėti įdėmiai man į akis,- Tavo labai gražios akys,- tikriausiai išsprūdo, nes ir jis išraudo.

- Tavo irgi,- nusijuokiau.

Tada mes pradėjo linkti vienas prie kito kol mūsų lūpos susijungė. Pajaučiau tuos pačius drugelius kurie skraidė po mano pilvą kai buvau prie ežero su... Harry... Kai mes atsitraukėm vienas nuo kito jis man nusišypsojo ir šiek tiek nuraudo kas man pasirodė labai juokinga.

- Am... Man jau laikas,- tarė Luke ir atsistojo,- Nenumirsi?

- Ne! Kur tau...

- Gerai tada... Iki

- Bye!

Jis išėjo pro duris.

Wow! Tas bučinys! Kas tai buvo!? Nuėjau į dušą ir nusipraususi šokau į lovą. Dar ilgai galvojau apie mūsų bučinį su Luke. Ar jis ką nors jautė? Ar jam jis buvo reikšmingas? Klausimai, klausimai, o atsakymų nėra...