Never say never - Lietuviška fanfiction.

82 DALIS

DĖMESIO!!!! SVARBUS LAIŠKELIS APAČIOJE

Never say never

82 DALIS

Galiausiai ji prabilo savo švelniu balsu, tačiau jame galėjau išgirsti baimės lašelių, kuriuos sukėliau aš.

-Harry… aš net nežinau ką pasakyti. Viskas ką mes turėjome prieš tai, dabar taip sudėtinga ir aš bijau, kad mūsų pykčiai vėl padidės, vos tik pradėsim gyventi kaip anksčiau. O tie pykčiai… aš nebegaliu šitaip gyventi.

- Bet mes turim pabandyti. Myliu tave. Myliu labiau už viską pasaulyje ir man skaudu tave matyti liūdinčią ir žinoti, kad dėl manęs tu turi kentėti. Taip, aš kvailys. Žinau tai.

-  Ne. Tu nesi toks.- pasakė ji.

- Taip, aš toks esu.

- Harry, aš noriu būti su tavim. Noriu sieti savo gyvenimą su tavim ir visi tie pykčiai, begaliniai išsiskyrimai ir susitaikymai tik ir įrodo, kokia stipri meilė gali būti. Nenoriu išsiskirti. Ir man visai nesvarbu, kad dar vakar, tu sakei, kad galbūt nieko neišeis iš mūsų. 

- Tu nebe pyksti?- negalėjau nuslėpi šypsenos savo veide..

- Ne.- atsakė ji ir nusišypsojo, o aš nesusilaikiau jos nepabučiavęs. Dabar viskas taip tobula. Daugiau nebenoriu jos paleisti, nebenoriu sukelti jai šitiek skausmo. Dabar viskas bus kitaip. Privalo būti.

- Man reikia persirengti. Gal susitiksime apačioje?- paklausė ji.

- Žinoma.- atsakiau ir toliau sėdėjau.

- Harry.- pamojavo rankomis ji.

- Ką?- nusijuokiau.

- Man reikia persirengti.- nusijuokė ji taip pat.

- Gerai, juk netrukdau.

- Persirengti. Aš pasakiau persirengti. O tai reiškia, kad tau teks išeiti.

- O aš mieliau pasilikčiau.- sulaikiau jos ranką, kai ji jau ruošėsi eiti ir vėl ją pabučiavau.

- Bet teks.- nusijuokė ji.

- Emmm..- suzyziau.

- Eik.- nusijuokė ji ir aš, pagaliau leidau jai persirengti.

Nulipau į apačią. Svetainėje jau girdėjosi daugybę balsų, o tai reiškia, kad visi jau pabudę.

-          Labas rytas.- pasisveikinau.

-          Kam rytas, o kam ne.- nusijuokė mama.- kur tu buvai visą naktį?- pažvelgė ji piktu žvilgsniu į mane.

-          Um... išėjęs.

-          Šis pokalbis dar nebaigtas.- piktai pasakė ji ir pradėjo kalbėtis su Emilės mama.

Neužilgo į svetainę įėjo ir pati Emilė. Ji atrodė kaip visada pritrenkiančiai. Tad negalėjau atitraukti nuo jos akių.

Po pusryčių

Visi jau skirstosi važiuoti namo. Netrukus, namas buvo visiškai tylus. Likome tik dviese su Emile.

-          Manau, pats metas nuveikti kažką smagaus- pasakė ji ir atsisėdo ant mano kelių.

-          Pavyzdžiui?- pasakiau ir pakilnojau antakius, o tai reiškia, kad mano mintyse pradėjo kauptis ne įtin padorūs dalykai.

-          Aš negalvoju apie tai, kvailuti.- nusijuokė Emilė.- manau, mums reikia kažkur išvažiuoti ir nuveikti kažką linksmo.

-          Gerai, bet pamiršai, kad yra viena problema.

-          Kokia?

-          Fanės. Jos visur.

-          Na taip, bet manau, mes galėtumėme kažką sugalvoti dėl šito.

-          Ką tu manai apie Havajus?- paklausiau, kai mano gavoje pradėjo kilti įvairiausios kelionių idėjos.

-          Havajai? Man tinka, bet tai pernelyg brangu.

-          Kai tu su manim, man jokio skirtumo kiek tai kainuos. Galiu visa tai leisti. Be to, mums reiktų pabūti daugiau laiko kartu. O tokia kelionė bus ideali mums.

-          Taip, galbūt tu teisus.- nusišypsojo ji.

-          Tuomet sutarta. Dabar pat tu eini krautis daigtų, o aš užsakau mums bilietus ir man reikia dar kai kur nuvažiuoti.- pasakiau jai ir pabučiavęs išėjau.

Įsėdau į mašiną ir paskambinau Gemmai. Netrukus ji atsiliepė.

-          Sveika dar kartą. Man reikia tavo pagalbos. Turi laiko?- paklausiau.

-          Taip, turiu. Kas atsitiko?

-          Nesakysiu šito telefonu. Man reikia, kad padėtum išsirinki.

-          Išsirinkti ką?- paklausė vėl ji.

-          Pamatysi. Atsiųsiu tau adresą žinute. Būk ten.

-          Gerai.- pasakė ji ir padėjo telefono ragelį. Netrukus nusiusnčiau adresą Gemmai ir nuvažiavau į tą vietą.

***Gemmos pozicija***

Harry‘iui skubiai prireikė manęs. Bet kodėl? Niekaip nesupratau ko jam reikia. Neužilgo gavau adresą ir nuskubėjau į nurodytą vietą. Tik atvažiavusi, pati negalėjau patikėti savo akimis. Juvelyrinių prekių parduotuvė? Ką Harry čia sugavojo?

-          Harry, kodėl prašei, kad čia atvažiuočiau?- nustebau.

-          Man reikia tavo pagalbos.- jis buvo pasimetęs, tačiau gerąją prasme.

-          Kokios?- paklausiau.

-          Noriu, kad padėtum išsirinkti sužadėtuvių žiedus.

-          Ką??- negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu.

*************************************************************

SVEIKOS!!! SPĖKIT KAS GRĮŽO SU ISTORIJOS TĘSINIU? TAIP, DABAR ŠIĄ ISTORIJĄ TĘSIU. VIENUOLIKTA KLASĖ NĖRA LABAI LENGVA, TAČIAU PRIVALAU PABAIGTI TAI, KĄ PRADĖJAU. TIKRAI STENGSIUOSI KURTI KIEK TIK ĮMANOMA DAŽNIAU, NORS JAU TAI SAKIAU TŪKSTANČIUS KARTŲ. IR KAIP JAU PAČIOS TURBŪT SUPRATOT, ISTORIJA EINA PRIE PABAIGOS IR NEUŽILGO NUSIMATO  JOS FINALAS.

O DABAR, LAUKIU JŪSŲ NUOMONIŲ APIE DALĮ, NES TIKRAI ĮDOMU, AR VIS DAR TURIU TIEK DAUG SAVO ISTORIJOS FANIŲ, KURIOS KAS KART DŽIUGINDAVO MANE SAVO NUOSTABIAIS KOMENTARAIS :)