Pamilus Žvaigždę

*23 Skyrius*

Harry P.O.V.

Sedėjau kambaryje ir žiūrėjau televizorių kai į mano namus įsiveržė Betani ir pradėjo kažką aiškinti apie mane ir save. Aš nieko nesupratau. Ir išvis kaip ji rado mano namą!? Keistuolė...

- Eik lauk Betane,- supykau.

- Harry... Nebūk toks užsispyręs,- trynėsi į mane Betanė.

- Atstok!,- suurzgiau.

- Taigi žinai, kad ji tavęs neverta? Ji tik maža, paika mergytė. Tau reikia moters Harry,- ji kalbėjo apie Tes ir save lygindama kuri ,,geresnė''.

Mano Tes... Kaip ji drįsta? Žinau, kad kai jai pasakiau, kad tarp mūsų nieko nebus, nes aš susitikinėju su Tes ji labai įsiuto, bet ji neturi teisės apie ją taip šnekėti!

- Tu net nenutuoki  kiek daug man ji reiškia! Ir ji ne šiukšlė! Tu šiukšlė ir visada tokia būsi!,- dar labiau supykau ant jos.

- Tik nereikia lelia Harry. Aš žinau, kad tu manęs nori...,- ir tada ji mane  pabučiavo.

Nespėjus man sureaguoti ar ko nors padaryti iš už kampo išlindo Tesa.

- Aš maniau, kad tu mane myli! Bet padariau didžiulę klaidą sutikdama tave!,- tada ji išlėkė pro duris, o aš nustūmęs tą šliundrą Betanę vyjausi Tes.

- Tu ne taip supratai! Čia ji kalta!,- sušukau.

Ji išbėgo į gatvę ir pradėjo verkti. Man taip jos gaila. Kad tik ji žinotų kai aš ją myliu...

- Man nerūpi Harry! Tu net nesistengei nuo jos atsitraukti! Tu man suteiki daug daugiau skausmo negu kas nors kitas pasaulyje! Aš nekenčiu tavęs!

Šie trys žodžiai mane sužlugdė. Po paskutinių jos ištartų žodžių iš nežinia kur išdygo mašina ir nesusivaldžiusi nubloškė mano meilę tolyn. Atrodė, kad visas pasaulis sugriuvo, lyg netekau dalies savęs... Prašau dieve neatimk jos iš manęs. Aš greitai pribėgau prie jos suglebusio kūno ir prispaudžiau jį prie krūtinės. Mano mažoji Tesa. Kodėl ji, o ne aš? Būčiau atidavęs viską ką tik turiu, kad ji tik būtų gyva...

Tik man prišokus prie Tes iš dviejų mašinų iššoko Lous, Liam, Niall, Zayn ir dar 4 nepažystami vaikinai. Bet dabar man tai nerūpėjo, man rūpėjo Tesa. Po keletos minučių atvažiavo greitoji ir išsivežė ją. Kuo greičiau įlipau į mašiną ir nuvažiavau į ligoninę. Ten sužinojau, kad ji rebilitacijos skyriuje ir, kad jos būklė nestabili. Tai mane sugniuždė dar labiau. Aš negaliu be jos gyventi. Jei ji mirs aš mirsiu su ja. Laukiau prie jos palatos daktaro žinių.

Šalia manęs sėdėjo ir kiti vaikinai su tais kurių nepažystu. Jie tikriausiai Tes draugai... Atvažiavo ir merginos...

- Užjaučiu Harry...,- apkabino mane visos trys.

- Kas nors pranešė apie tai jos šeimai?,- paklausė Sophia.

- Ne,- pasakiau liūdnai.

- Tai aš nueisiu paskambinsiu...,- pasakė Eleonora.

- Gerai,- pasakiau liūdnai.

Eleanora išėjo, o Pezz su Sophia nuėjo pas vaikinus. Staiga iš palatos išėjo daktaras. Aš greit pašokau nuo kedės ir prišokau prie jo.

- Ar ji sveika? Ar ji išgyvens? Kaip ji? Ar jai viskas bus gerai?,- užpuoliau.

- Jos ranka ir koja sulaužyti. Ir kai kurios vietos patemtos... Deja, bet tikimybė, kad ji išgyvens yra labai maža.

- Kiek?

- Tik 30% iš 100%. Labai apgailėstauju...,- jis pažiūrėjo apgaulės gaunančių žvilgsniu ir pasišalino.

Mano kojos pradėjo linkti ir drebėti. Staiga parkritau ant žemės ir mano akyse viskas aptemo. Viskas baigta... Aš jos beveik netekau...