*Po kelių dienų
Harry P.O.V.
Atmerkiau akis ir pamačiau vis dar be jokių givybės ženklų gulintį Tes kūną. Į palatą staiga įėjo seselė ir labai išsigando mane pamačiusi.
- Jums čia negalima būti pone. Tai griežtai draudžiama. Į palatą gali įeiti tik jos artimieji.
- Prašau. Ji mano mergina. Aš nenoriu jos palikti. Tik ne dabar...,- maldavau.
- Na... Gerai. Pasilikite iki kol jos artimieji atvyks, bet tada jokių išimčių.
Tada ji viską patikrinusi išėjo. Pažvelgiau į Tes ir priėjęs vėl paėmiau jos ranką. Kad tik ji pabustų...
- Tes? Duok kokį ženklą, kad girdi.
Tada jos pirštai sukrutėjo. Ji mane girdi!? Ji mane girdi! Prišokau prie jos dar arčiau.
- Tes... Prašau pažadėk man, kad pasveiksi, nes aš negalėsiu be tavęs gyventi... Jei nebūsi šale... Jei neprajuokinsi manęs... Jei pabudęs šalia nepamatysiu tavo nuostabaus veido... Gyvenimas pasidarys labai sunkus be tavęs.
Tada jos pirštai vėl sukrutėjo ir apsivijo mano ranką. Ji supranta! Ji išgyvens! Aš pats laimingiausias vaikinas pasaulyje. Tada staiga Tesa atsimerkė.
- Tes?,- netekau žado.
Ji tik nusišypsojo ir stipriau suspaudė mano ranką.
- Ak Tes kaip aš tavęs pasiilgau... Pasiilgau tavo židrų akių...
- Aš irgi...,- pagaliau prabilo ji.
- Ir tavo nuostabaus balso,- sukikenau.
Ji sukikeno ir parodė, kad pasilenkčiau prie jos. Kai pasilenkiau ji švelniai mane pabučiavo.
- Aš myliu tave,- tiesiai man į akis žiūrėdama pasakė ji.
- Aš irgi. Am... O tu girdėjau viską ką aš tau sakiau...?
- Mhm...,- išraudo.
- Ir atleidi man? Nes jei ne tai aš supr...,- ji mane pertraukė dar vienu nepakartojamu bučiniu.
- Ar tai atsakė į tavo klausymą?
- Taip,- nusišypsojau.
Tesos P.O.V.
Kaip smagu ir vėl matyti Harry, jausti jį ir tuos drugelius kurie skraido pilve kai mes pasibučiuojam. Kaip aš pasiilgau gyvenimo... Tada staiga mano palatos durys atsivėrė ir pro jas įėjo mano tėvai.
- Oi! Brangute! Ar tau viskas gerai?,- prišoko prie manęs mama.
Lyg atrodičiau sveika. Pažvelk į mane moterie!? Ar aš tau atrodau sveika!? Visansugipsuota ir randuota!?
- Mhm...,- numykiau.
- Mes taip dėl tavęs jaudinomės! Keliavom kelias dienas, kad tik atvyktumėme pas tave,- kone raudojo mama.
- Viskas gerai, mama. Aš sveika.
- Bet atleisk mums, kad nebuvome šalia.
- Nieko. Turėjau kompanijos...,- pažiūrėjau į truputį sutrikusį Harry ir nusišypsojo.
Mama su tėčiu atsisuko į Harry ir nusišypsojo.
- Sveiki. Aš Harry,- pasisveikino jis.
- Labas,- mama atsistojo ir apkabino jį.
Ką????????
- Ačiū kad ja pasirūpinai mielasis.
- Am...,- sutriko Harry,- Na... Tai kiekvieno vaikino pareiga. Ar gi ne taip?
- Taip, taip,- pasakė mama ir tik po kiek laiko suvokusi ką jis pasakė paklausė,- Vaikino? Tu jos vaikinas?
- Taip ponia.
Na nemaniau, kad būtent toks bus Harry supažindinimas su tėvais, bet... kito pasirinkimo kaip ir nėra.
- Taip mama jis mano vaikinas.
Tėtis krenkštelėjo.
- Bet tu nieko mums neminėjai apie vaikiną,- nutęsė mama.
- Na jūs ir taip turit rūpeščių taigi aš nenorėjau trukdyti...
- Aišku... Betkokiu atvėju... Malonu susipažinti.
- Man taip pat,- pasakė Harry.
Kokias kelias valandas sedėjome ir apie viską kalbėjomės. Mane perkėlė į kitą palatą... į kurią dabar gali ateiti visi. Atėjo daktaras.
- Panele, jūs tikras laimės angeliukas,- nusijuokė daktaras,- O dabar panelei reiktų pailsėti,- po šių žodžiu jis išėjo.
- Mama aš tikrai pavargau...,- tariau.
- Suprantu mieloji mes būsime už durų jei ko reikės šuktelk.
- Gerai... Tik... Tegul Harry pasilieka... Aš nenoriu būti visiškai viena...
- Gerai brangute...,- ir jiedu su tėčiu išėjo.
Harry prisėdo šalia ant kedės ir paėmė mano ranką.
- Pamiegok meile, pasijusi geriau...
- Padainuok.
- Ką?
- Padainuok. Kitaip neužmigsiu,- nusišypsojau.
- Na... Gerai.
The end of the night
We should say goodbye
But we carry on
While everyone's gone
Never felt like this before-ore
Are we friends or are we more?
As I'm walking towards the door
I'm not sure
But baby if you say you want me to stay
I'll change my mind
Cause I don't wanna know I'm walking away
If you'll be mine
Won't go, won't go
So baby if you say you'll want me to stay, stay for the night
I'll change my mind.
Lean in when you laugh,
We take photographs
There's no music on
But we dance along
Never felt like this before-ore
Are we friends or are we more?
As I'm walking towards the door
I'm not sure.
But baby if you say you want me to stay
I'll change my mind
Cause I don't wanna know I'm walking away
If you'll be mine
Won't go, won't go
So baby if you say you'll want me to stay, stay for the night
I'll change my mind.
I'll change my mind.
Baby if you say you want me to stay
I'll change my mind
But baby if you say you want me to stay
I'll change my mind
Cause I don't wanna know I'm walking away
If you'll be mine
Won't go, won't go
So baby if you say you'll me to stay, stay for the night
I'll change my mind,- padainavo, o aš ramiai sau užmigau.
YOU ARE READING
Pamilus Žvaigždę
Fiksi Penggemar* Įžanga* Jis pop žvaigždė, o ji tik paprasta mergina iš Bostono. Jis jos dar nepažysta, o ji mano, kad jis išlepęs viską turintis berniokas. Kas bus kai jie susitiks? Ar tai atsitiktinumas, o gal tai likimas? Aš Tesa, man 16. Esu šviesiai rudais t...