Pamilus Žvaigždę

*30 Skyrius*

Sienos šone prie durų susigraibiau jungiklį ir pakšt įjungiau šviesą, o tada... Iš visur iššoko visos mano padrūškės bei kiti pažystami ir suriko:

- Staigmena!,- aš vos infarkto negavau.

Tada visi ptribėgo ir davė man didžiausią hugą.

- Labai ačiū,- visiems padėkojau ir tada pradėjo groti muzika.

- Niekis,- pasakė visi kartu ir nusijuokė.

- Bet čia ne visa dovana,- šelmiškai nusišypsijo Pezz.

- Turint man dar dovanų?

- Taip. Ji viršuje. Dešinysis kolidorius pirmos durys nuo kairės,- tarė Ela ir su visais paliko mane vieną.

Ką!? Nuėjau iki laiptų ir užlipau jais viršun ir susiradau tas duris. Iš lėto atidariau jas.  Vėl tamsu ir nieko nesimato. Susigraibiau šviesos jungiklio. Klikt ir šviesa įsijungė. Priešais save išvydau besišypsantį Harry.

- Harry!,- sušukau ir puoliau jam į glėbį,- Kaip? Aš maniau, kad negalėsi parvažiuoti.

- Labas ir tau,- nusijuokė,- Taip... Sakiau, bet nieku gyvu nepraleisčiau savo merginos gimtadienio ir nepalikčiau jo švęsti vienos.

- Awww... Aš taip tave myliu tu net neįsivaizduoji.

- Aš irgi tave myliu, kad tu net įsivaizduoti neįsivaizduotum,- nusijuokė, o aš iš paskos.

Tada pakėliau savo akis ir sutikau jo. Tada pasistiebiau ir įsisiurbiau jam į lūpas. Jis atsakė į mano bučinį ir prisitraukė mane arčiau. Kaip gera vėl jausti jį šalia... Atsitraukiau ir paklausiau:

- Einam į apačią?

- Gerai.

Tada jis sunėrė mūsų pirštus ir nusivedė žemyn pas kitus kurie šoko ar kalbėjosi. Pasirodo grįžo ne tik Harry, bet ir visi kiti.

- Harry? Nieko prieš jei nueisiu pasisveikinti su kitais.

- Ne, meile. Eik. Aš palauksiu.

- Okay.

Nuėjau prie Lous, Liam ir Zayn.

- Sveikučiai!

- Labas gimtadienio mergaite!,- suriko Liam.

- Gimtadienio mergaite? Rimtai Liam?

- O ką? Labai gražu...

- Ai... Nesvarbu. Ateisiu vėliau gerai?

- Tai aišku,- tarė Zayn.

Nusisukau nuo jų ir patraukiau Harry link, bet už akių užkliuvo blondino palaukai. Niall. Priėjau prie jo ir pasisveikinau:

- Labukas!

- O labas!,- pasisveikino ir davė didelį hugą,- Su gimtadieniu!

- Ačiū,- nusišypsojau.

- O! Kokia graži panelė einu. Gal pakabinsiu,- ir paliko mane stovėti vieną.

Keista... Kas jam pasidarė? Paprastai jis taip nedaro... Na ką gi... Apsisukau ir nuėjau pas Harry.

- Grįžai!

- Tai jau taip,- nusišypsojau.

- Pašokam?

- Aha.

Jis paėmė mane už rankos ir nusivedė į šokių aikštelę. Šokom gan ilgai ir mano kojos jau pavargo. Su Harry nuėjom iki baro. Taip... Ten ir toks buvo... Išgėriau vandens ir užsinorėjau į tuoletą. Pabučiavau Harry į skruostą ir atsiprašiau. Nuėjau iki tuoleto ir atlikusi visi gamtinius reikalus ėjau atgal, bet pusiaukelėj sustojau, nes pamačiau, kad prie Harry prilindo kažkokia blondinė. Apsisukau ir išėjau iš namo. Man reikia gryno oro. Tik jo man ir reikia dabar... Išėjusi į lauką nuėjau prie šalia esančio ežero. Atsisėdau ir susiėmiau kelius su rankom. Ryški mėnulio šviesa krito ant ežero vandens ir gražiai atsispindėjo. Dabar tūrėjau verkti, bet nenoriu... Gal širdy senai žinojau, kad taip atsitiks. Visdėl to jis niekad neatsiliepia į mano skambučius tik vakarais. Nepalaikom tokio ryšio kokio noriu... Mano mintis pertraukė delnas ant mano nugaros. Aš išsigandau ir greit atsisukau. Ten stovėjo Niall.

- Sveikas...

- Ką tu čia veiki?,- prisėdo šalia,- kodėl ne su Harry?

- Harry dabar užsiėmęs su blondine.

- Ou...

Atsisukau į jį ir tiesiai šviesiai paklausiau:

- Kodėl kai kurie vyrai tokie kiaulės?

- Nežinau... Gal jie nori dėmesio?

- Kodėl jie tokie kvaili ir nevertina merginų...?

- Nežinau. Tie kurie nevertina yra kvailiai ir merginą tiesiog reikia iš jų atimti...,- jis priartėjo ir priglaudė savo lūpas prie manūjų.

Aš nieko nedariau. Nes nežinojau ką. Aš buvau pasimetusi. Jis atsitraukė.

- Aš tik...,- neleidau jam pabaigti ir įsisiurbiau į jo lūpas kas jį šiek tiek sutrikdė.

Žinau darau klaidą, bet ar žmonės nedaro klaidų taip pat? Jis artsakė į mano bučinį. Atsitraukusi greitai atsistojau ir nubėgau į namą. Užlipau į viršų ir susiradusi kambarį kritau į lovą. Kelias minutes galvojau apie tai kas įvyko ir užmigau.