Internatas. Klasė - A ( BAIGTA)

81. Ema

Penkios dienos. Tiek praėjo nuo tada kai Pyteris manimi pasinaudojo. Tėtis pažadėjo jog jis neišeis iš kalėjimo už tai ką man padarė. Buvau dėkinga jam už tai, bet tik tiek. Man buvo draudžiama grįžti į internatą, bei bandyti susisiekti su savo draugais. Mano elektroniniai laiškai buvo tikrinami, aš net negalėjau išsiųsti žinutės kol tekstas nebūdavo patikrintas. Buvau įkalinta savo pačios namuose ir nieko negalėjau padaryti. Negana to paskui mane sekiojo vienas iš tėčio apsauginių. Todėl didžiąją laiko dalį sėdėdavau užsidariusi kambaryje.
Pirmas dienas praverkiau. Norėjau pamatyti Leo ir kitus, bet tėtis nesiklausė. Jis kaltino save, nes jeigu jis nebūtų manęs privertęs vykti į internatą viso to nebūtų nutikę. O svarbiausia jis manęs nesiklausė.
Sėdėjau ant lovos apsikabinusi kelius ir kurį laiką stebėjau ant naktinio staliuko paliktus vaistus. Gydytojas sakė jog turiu gerti vieną tabletę per dieną, bet dabar mano galvoje sukosi siaubingos mintys. Atrodė jog mano gyvenimas nebeturėjo prasmės. Pyteris manimi pasinaudojo, net užmerkus akis galėjau jausti jo šlykščius prisilietimus. Jo lūpos buvo visur, ir aš vėl pajutau ašaras.
Pastvėriau buteliuką ir išpyliau tabletes ant paklodės. Žinojau jog tai kvaila, bet nežinojau ką daugiau daryti. Norėjau vėl prisiglausti prie Leo. Norėjau jį pabučiuoti bei išgirsti jog jis neleis, kad mane kas nors nuskriaustų.
Mano skruostais nusirito ašaros ir aš pastvėrusi rausvas tabletes jau norėjau jas visas susiberti į burną kai pasigirdo beldimas į duris. Nuleidau ranką ir atrėmiau galvą į pagalves. Žinojau jog tai ne tėtis, jo nebuvo namie. Taip pat tai negalėjo būti Mia, ji paprastai nesibeldžia.
- Užeikit, - paliepiau girgždančiu balsu.
Tikėjausi išvysti vieną iš merginų kurios tvarkydavo namus arba net vyrėją. Pastarosiomis dienomis nieko nevalgydavau, nieko neveikdavau, tik sėdėdavau užsidariusi šiame kambaryje.
Durys atsivėrė ir aš nustebusi kilstelėjau antakius. Nesitikėjau išvysti Marinos. Ji greitai uždarė duris ir aš išvydau apsauginį stovintį prie pat durų. Nuostabu, tikra kalinė.
Moteris atsargiai perėjo kambarį ir atsistojusi prie lango atidengė tamsias užuolaidas. Sumirksėjau nuo šviesos ir nuleidau galvą. Tėtis turėjo jai pasakyti, žinojau jog jis nieko nuo jos neslepia.
- Kaip jautiesi? – paklausė ji atsisėsdama ant mano lovos. Ji vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos suknelę iki kelių, jos plaukai krito didelėmis garbanomis, o veidą puošė šviesus dieninis makiažas.
- Kodėl tu čia? – kilstelėjau antakius. Aš su ja visą laiką elgiausi bjauriai, niekaip negalėjau suprasti kodėl ji mane toleruoja.
- Ema, ar tu? – ji paėmė tuščia buteliuką ir aš išvydau jos veide paniką.
- Ne, - papurčiau galvą ir ištiesiau delną. Regis jai palengvėjo. – Vis dar nepasakei kodėl tu čia.
- Bandau įtikinti tavo tėvą jog leistu tau grįžti į internatą, bet tai nebus lengva.
- Kodėl? Kodėl tai darai? Po visko ką tau prikalbėjau, kaip su tavimi elgiausi.
Ji giliai įkvėpė ir nusuko savo akis tolyn. Kai galiausiai ji vėl pažvelgė į mane jos akyse išvydau ašaras.
- Nes aš žinau kaip tu jautiesi, kažkada jaučiausi taip pat. – ji pastvėrė mano ranką ir ištraukė visas tabletes. – Mano tėvai išsiskyrė kai buvau dešimties. Tėtis išdavė mamą su dvigubai jaunesnę mergina. Kurį laiką gyvenau su mama, tačiau ji susirado turtinga vyrą ir aš jai nebebuvau reikalinga. – ji prikando lūpą ir nubraukė vieną plaukų sruogą į šalį. – Man teko persikelti pas tėtį. Jo naujoji žmona manęs nemėgo, prie tėvo ji visada elgdavosi gražiai, o kai likdavome vienos ji visada mane stumdydavo ir prikaišydavo jog esu nieko verta.
Suspaudžiau lūpas ir nusukau akis. Jaučiausi bjauriai jog taip su ja elgiausi, aš net nebandžiau jos pažinti.
- Stengiausi gerai mokytis, todėl tėtis mane išsiuntė į internatą. Ten praleidau geriausius savo metus. Tai padėjo man susivokti ko noriu. Kai susipažinau su tavo tėčiu, aš nežinojau jog jis turtingas, nežinojau jog turi dvi dukras. Galbūt tuomet būčiau į jį net nežiūrėjusi, nes žinojau tą jausmą kai kažko neapkenti ir nenorėjau jog judvi tai jaustumėte man. – ji nutilo ir aš pažvelgiau jai į akis. Pradėjau mirksėti jog vėl nepravirkčiau. – Nesuprantu kaip jį įsimylėjau, - prisipažino ji. – Bet kai tai nutiko suvokiau jog nesvarbu jog jis turi dvi dukras aš nenorėjau užimti jūsų mamos vietos, aš norėjau būti jums kaip draugė, sesuo, žmogus į kurį jus galėtumėte kliautis.
- Tu niekada su manimi nesielgei blogai, - prisipažinau nuleidusi galvą. – Nesuprantu kaip tu gali mane toleruoti.
- Suprantu jog tau teko iškentėti daug.
- Aš neturėjau jokios teisės išsilieti ant tavęs.
- Jeigu ne ant manęs būtum ant kažko kito, - ji spustelėjo mano rankas ir aš linktelėjau.
Papasakojai Marinai viską ką ir tėčiui. Vyliausi jog jis jos paklausys ir leis man grįžti į internatą. Kai galiausiai baigiau pasakoti ji pasiūlė nusileisti žemyn į virtuvę. Virėjas su džiaugsmu pradėjo mums gaminti užkandžius, o tada pasirodė Mia. Sesuo džiaugėsi jog pagaliau išlindau iš kambario ir aš nenorėjau jos daugiau liūdinti. Pažadėjau jog elgsiuosi gražiai.
Likusią dienos dalį praleidau prie baseino su pienišku kokteiliu rankose. Marina pažadėjo padėti ir ji turėjo planą, todėl aš visiškai ją pasitikėjau. Kai atėjo vakaras pažadėjau nusileisti vakarienės. Negalėjau prisiminti kada mes visi buvome susėdę prie vieno stalo neskaitant Kalėdų.
Sėdėjau tyliai visiškai nesiklausydama pokalbio. Tėtis džiaugėsi jog pagaliau išlindau iš savo kambario, bet aš nebuvau laiminga. Nežinau ko jis tikėjosi, bet norėjau jog jis suvoktų jog aš noriu atgal į internatą.
- Ema, tai ką pasakysi? – paklausė Marina ir aš sutrikusi pakėliau akis nuo lėkštės.
- Ką? – visiškai nesiklausiau apie ką jiedu kalbėjosi.
- Apie tavo aštuonioliktą gimtadienį. – ji žvelgė į mane ir šypsojosi, jau norėjau pasakyti jog man nerūpi kai įsiterpė tėtis.
- Manau jog šiais metais turėtume apsieti be didelės šventės. – jis žvelgė į mane, o aš iš karto nuleidau akis. – Būtume tik mes, Džeikobas ir keli tavo draugai iš senosios mokyklos. Ką manai?
Senojoje mokykloje aš neturėjau draugų, tai buvo tik žmonės kuriems buvo naudinga būti šalia manęs.
- Bet tai juk aštuonioliktas gimtadienis, - paprieštaravo Marina. – Be to žinau puikią organizatorę kuri pasirūpins visokiomis smulkmenomis. Vanesa Heil, ji organizuoja šventes ir renginius manau man pačiai išeis į naudą susirasti draugų.
- Ema, ko nori tu? – paklausė tėtis ir aš vos neapsipyliau ašaromis išgirdusi Violos pavardę. – Noriu elegantiško gimtadienio, - prisipažinau nors mieliau būčiau visai nieko nedariusi. – Tikiuosi ji gera?
- Taip, esu tikra tau patiks, o rytoj mums reikės apsipirkti.
- Judvi sutariate? – tėtis negalėdamas patikėti pažvelgė į Mariną kuri šyptelėjusi linktelėjo.
- Mudvi bandome iš naujo, - prisipažino ji ir aš linktelėjau.
Po vakarienės grįžau į savo kambarį ir kritau į lovą. Ilgai netrukus sulaukiau beldimo į savo kambario duris ir tikėdamasi išvysti Mariną, atvėriau jas. Deja, ten stovėjo tėtis. Pasitraukusi leidau jam įeiti, bet neteikiau daug vilčių jog jis leis man grįžti atgal į internatą. Galėjau tik laukti savo gimtadienio po kurio pati galėsiu nuspręsti ką daryti. Tuomet jis neturės jokios teisės man kažko drausti.
- Džiaugiuosi jog pavakarieniavai su mumis, - aš atsisėdau ant palangės ir žvilgtelėjau į tėtį. – Taip pat man labai smagu žinoti jog tu su Marina pradedate sutarti.
- Kodėl man neleidi grįžti į internatą? – paklausiau ir jis garsiai atsidusęs pirštais persibraukė per savo veidą. Jis buvo pavargęs, galėjau tą matyti.
- Leonardas tau netinkamas vaikinas,  - galiausiai prabilo jis ir mano pirštai užčiuopė Leo dovanotą grandinėlę.
- Tikrai? Tuomet kas man tinka?
- Ema, mes jau apie tai kalbėjome. Mano santykiai su Kvynais niekada nebuvo geri, o dabar viskas tik dar labiau komplikuota.
- Tai tau nesvarbu ko noriu aš? – kilstelėjau antakius ir nusukau akis. – Pirmą kartą per visą savo gyvenimą radau žmones kuriuos galiu vadinti tikrais draugais, o tu juos iš manęs atimi.
- Susirasi naujų, - jis žengė arčiau, bet mano žvilgsnis jį sustabdė.
- Žinoma, ištrauksiu kreditines korteles ir visi taps mano geriausias draugais, kaip paprasta. – vyptelėjau ir atsistojusi atvėriau vonios kambario duris. – Jeigu tai viskas, eisiu miegoti.
Mačiau jog jis nori kažką pridurti, bet galiausiai linktelėjęs jis išėjo ir paliko mane vieną. Turėjau sugalvoti kaip jį įtikinti, todėl surengti gimtadienį neatrodė tokia jau bloga mintis.