Pamilus Žvaigždę

*33 Skyrius*

Jau su Harry ir kitais stovėjom prie Nicolės namo durų. Din don paskambinau. Po akimirkos ji atvėrė duris ir pasitiko mus linksmu žvilksniu.

- Labas Tes. Atėjai!,- apsikabino,- Užeikit.

Mes užejom į gana didelius namus kur kiekviename kampe pagal muzikos ritmą judėjo kūnai. Visi išsiskirstė savo keliai, o mes su Harry nuėjome į pagrindinę šokių aikštelę. Aš dar ne pasakiau Harry naujienų... Ir nežinau kaip jam tai pasakyti... Nuėjome iki baro.

- Am... Harry aš turiu tau kai ką pasakyti...

- Klausau.

- Am... Aš išvažiuoju į L.A.

- Tai šaunu meile. Kada išvažiuoji?

- Rytoj vakare...

- Rytoj!?

- Taip...

- Bet... kaip..? Kodėl rytoj?

- Nežinau. Taip pasakė vadovė.

- O negalima kelionės atšaukti iki kitos savaitės?

- Deja...

- Gaila... Mes taip pat ten vyksime koncertuoti, bet tik kitą savaitę taigi pagalvojau, kad mes galėtume vykti drauge...

- Aš labai to norėčiau, bet negaliu... Atleisk.

- Suprantu...

- Aš tuoj ateisiu.

- Gerai.

Nuėjau nuo baro ir nuėjau į tuoletą. Prispyrė reikalas. Atlikusi visus savo reikalus grįžau. Deja Harry buvo su kažkuo kitu. Ir vėl... Staigiai priėjau prie Harry.

- Žinai ką!? Man užteks!,- tariau ir nužinksniavau laukan.

Jis mane vijosi iki pat parkelio prie mano namų. Staiga jis pačiupo mano ranką ir atsuko į save.

- Tes... kas negerai?

Kas negerai!? Jis gal juokauja!?

- Viskas Harry! Viskas!

- Ką aš padariau?

- Ką tu padarei!? Na pagalvokim... Tu burkuoji su kiekviena mergina kurią pamatai!

- Bet ne aš, o jos pačios.

- Bet tu nedarai nieko, kad jų atsikratytum Harry!

Tyla. Tyla viską išdavė ir pravėrė man akis.

- Manau, kad mums reiktų kiek laiko pabūti atskirai...,- tyliai pasakiau ir pradėjau eiti link savo namų.

Jis tik stovėjo suakmenėjęs ir nieko daugiau nedarė. Manau taip bus geriau mums abiem... Parėjusi namo kritau į lovą ir pradėjau ašaroti dėl to ką katik padariau. Aš jį myliu tad visiems bus geriau jeigu jį tiesiog paleisiu... Verkdama labai išvargau ir užmigau...