Rusnė ir Rapolas - meilės istorija

Nuotykių pradžia/pirmas skyrius

2020 vasara, liepos 26 diena. pirmas skyrius.

Rapolas islipes is autobuso ir pasiiemes lagamina pamate neiprasto grozio panele. Panele atvežė tėvai, todėl jis jos autobuse nematė. Rapolas pamates ją sustingo ir jo širdis pradėjo plakti dvigubai greičiau nei įprastai. Merginos vardas buvo Rusnė, žinoma, Rapolas to nežinojo.

rusnė buvo ypatinga mergaitė, ji buvo itin įkiri, lysdavo visur kur nereikia, bet juk aišku jos jaunasis jaunikaitis dar to nežinojo. Ji į stovyklą atvažiavo jau septintą kartą, kadangi jos tėvams ji nereikalinga, ir jie nori ramybės namuose, nes nori kad niekas nedrumztu jų privačių akimirkų. Taigi Rusnė vieniša, įkiri arklių mergaitė, jai patinka blogi berniukai, Rapolas buvo linkes i ta pusę.

Rapolo džiaugsmui likimas davė dovaną, ta dovana buvo patekimas į vieną Atgajos šeimą su savo būsima mylimaja. Jis labai apsidžiaugė tai sužinojas tad vos neišsidavė jog krito jam į akį. Išsikrovus daiktus ir susipažinus su kambariokais, apsilankius pas medike, lauke vyko šeimos narių susibūrimasm, taip jis ir sužinojo jos vardą ir pamatė ją iš arčiau. Jis dar kartą buvo priblokštas jos grožio, deja jis nežinojo kai, kurių jos savybių. ,,Labas aš Rusnė ir žodis iš R raidės būtų rupužė"- pasakė mūsų jaunoji veikėja aka ,,pasirink mane" mergaitė savo tragiškai įkiriu balsu.  Tuo metu Rapolo galvoje sukosi daugybė minčių, viena iš jų buvo ,,ar ji gali būti mano vasaros meilė... tikiuosi, kad taip". Štai ir atėjo eilė mūsų jaunajam veikėjui prisistatyti visiems ,,Sveiki, mano vardas Rapolas, ir daiktas iš r raidės būtų... rakšluostis"- nieko kito nesugalvojęs, sutrikęs pasakė jis. Kai visi kiti pasisakė atėjo laikas pietauti, tad visi nuėjo valgytį. Pietums buvo blynai, tad visi apsidžiaugė. Atėjo nelauktas bet visai nuostabus momentas, staiga Rusnė kažkokiu magišku būdu išmetė šakutę iš rankų, šakutė nuskrido link Rapolo, tad jis sugalvojo ją jai paduoti, bet jaunoji mergelė sugalvojo pati pasiimsi savo nukritusią šakutę. Praėjus kelioms sekundėms jų rankos susitiko nejaukioje tyloje, ir jie abu buvo apstulbę, bet tuo pačiu mėgavosi akimirka. Rusnė padėkojo (kadangi jaunikaitis visgi atidavė šakutę savo būsimai princesei) ir atsisėdo atgal prie stalo. Rapoliukas kelias sekundes nejudėjo, susingęs po stalu, bet sugebėjo atgauti kvapą ir grįžti į realybę. Po pietų visi ėjo truputi pailsėti, kadangi buvo varginanti kelionė, autobusu, kuriame, žinoma, nebuvo oro kondicionieriaus, deja,  bet mūsų jaunasis princas nesugebėjo galvoti apie nieką kitą tik apie... ją. O Rusnė taip pat, nesugebėjo atiktraukti savo minčių, nesvarbu tas faktas jog ji bandė įrodyti net penkeriais metais vyresnėms panelėms tai jog jos tėvėlis turi daugiau pinigų, deja, šešiolikmetės merginos tik nusijuokė, nes suprato tai jog jaunoji lepūnėlė tiesiog scream'ina daddy ir mommy issues ir meldžia dėmėsio, sakyčiau labai netinkamais būdais. (Bet įsivaizduokime, kad aš ką tik ne'paexpose'inau mūsų lepūnėlės) karalaitės belaukiančios princo ant balto žirgo. Likusią dienos dalį nieko ypatingo neįvyko, tad tuo ir baigsime šį skyrių, iki pasimatymo.