PASMERKTA MIRTI

Įvadas

„Aš esu mergaitė, o mergaitė turi vaikščioti greitai, nuleidusi galvą, tarsi skaičiuotų savo žingsnius. Ji negali pakelti akių, taip pat negali eidama dairytis į dešinę ar į kairę, nes jeigu jos žvilgsnis sutiktų vyro žvilgsnį, visas kaimas ją laikytų paleistuve. 

Jeigu keturiolikos metų mergaitė dar neištekėjusi kaip mano motina, kuri ištekėjo tokio amžiaus, kaimelis ima tyčiotis iš jos. Tačiau, kad galėtų ištekėti, mergaitė turi laukti šeimoje savo eilės. Pirmiausia turi ištekėti vyriausioji, paskui kitos dukterys. Kiek aš prisimenu, man neteko nei žaisti, nei patirti kitokių pramogų. Mano kaimelyje gimti mergaite buvo didžiulė nelaimė. Vienintelis vyras šeimoje visų labai mylimas sūnus, mūsų brolis Asadas, garbingai gimęs tarp dukterų ketvirtas.

Mano tėvas Adnanas nepatenkintas motina Leila, jam pagimdžiusia tiek daug dukterų. Jis taip pat nepatenkintas ir antrąja žmona, kuri jam pagimdė tik dukteris. Nura, vyriausioji sesuo, ištekėjo vėlai, kai man pačiai buvo apie penkiolika metų. Kainatai, antrajai seseriai, niekas nepasipiršo. Aš buvau girdėjusi kalbant, kad vienas vyras klausinėjo tėvo apie mane, bet aš turiu laukti, kada ištekės Kainata, o tik tada galvoti apie savąsias vestuves. Tačiau Kainata tikriausiai nėra pakankamai graži, o gal ji yra lėtadarbė... Nežinau, kodėl niekas nenori jos vesti, bet jeigu ji liks senmergė, išjos taip pat ir iš manęs, tyčiosis visas kaimelis. Vienintelis būdas įgyvendinti laisvės svajonę buvo vedybos. Palikti tėvo namus ir apsigyventi vyro namuose ir niekada įjuos negrįžti, nors ten tave ir muštų. Ištekėjusiai merginai grįžti į tėvo namus yra didelė gėda. Ji neturi ieškoti užtarimo už savo namų sienų, tėvo pareiga yra ją grąžinti įjos naujuosius namus. Mano seserį mušė vyras ir ji užtraukė šeimai gėdą atėjusi skųstis. 

Žmona pirmiausia turi pagimdyti bent vieną sūnų, bet jeigu ji gimdo tik mergaites - iš jos tyčiojamasi. Reikia daugiausia dviejų ar trijų mergaičių namų ruošai, žemei dirbti ir gyvuliams prižiūrėti. Jeigu jų būna daugiau, tai šeimą ištinka didžiulė nelaimė, kuria reikia kuo greičiausiai atsikratyti. Aš taip gyvenau beveik iki septyniolikos metų, žinodama, kad, būdama

mergaite, esu mažiau verta už gyvulį." – Saida

Manęs laukia panašus likimas , kaip rašė mums uždraustoje knygoje. Nė nenumanau ką man padarytu tėvas , sužinojęs , kad skaitau šia knyga. Kaip ir Saida noriu ištekėti , noriu palikti šiuos siaubingus namus. Bet negaliu nes turiu laukti kol mano vyresnioji sesuo ištekės. 

Marokas ,tai mano namai ir čia sulaukiame nemažai turisčių. Jos vilki mažai drabužių ir vilioja mūsų vyrus , bent taip man sako mama. Neturiu teisės išeiti iš namų ir pasižvalgyti į atvykusius žmones , manęs neišleidžia. 

Šiuo metu mano mama laukiasi , tai yra blogai , nes jai gims mergaitė jos likimas bus aiškus. Mano mama buvo pagimdžiusi daug gražių mergaičių , bet kai tik ji atgaudavo jėgas , nusinešdavo mergaites į pašiūre ir grįždavo be jų. Tik paaugus supratau , ką su jomis ten padarydavo. 

- Tai normalu, juk tėvas negali pamatyti , kad į mūsų namus atėjo dar viena mergaitė. – sakydavo man mama. 

Tuo metu supratau , kiek daug gyvybių yra atėmusi mano mama. 

- Bet tai juk gyvybė, negali jų užmušti. – prieštaraudavau aš.

- Mastai , kaip europietė, jos per mažos , kad jaustu ką nors. Aš jas tik uždusinu. – nusišypsodavo mama keista šypsena ir toliau gamindavo pietus.

Štai ką girdėdavau iš jos lūpų. 

Tik iš uždraustos knygos supratau , koks neteisingas mūsų moterų likimas. Jei tik turėčiau galimybe sprukčiau iš čia kiek tik kojos neša. Bet negaliu , jei taip pasielgčiau tėvas mane užmuštu.

Bet mano istorija ir prasideda tuo , kad mano laisvė jau visai arti. 

Mano kambario durys subarškėjo, greitai paslėpiau knyga po čiužinių. 

- Kvaila mergiote ir vėl guli? Nejaugi neturi darbų? –išgirdau kvailą tėvo balsą už savo nugaros.

Automatiškai susigūžiau , nes tikėjausi vieno smūgio į nugarą. Bet jo nesulaukiau , lėtai žvilgtelėjau į tėvą.

- Kelkis turiu naujienų. – atsiduso jis.

Greitai pakilau nuo lovos ir pasitaisiau savo sijoną. Nusekiau tėvą į virtuvę , čia manęs laukė mama. 

- Turime tau geru naujienų. – nusišypsojo motina. 

Stovėjau sustingusi , ką gali reikšti tos geros naujienos? 

- Pardaviau tave vyrui, gali krautis daiktus išvyksti. – kalbėjo tėvas lyg tai būtu normalu. 

- Bet aš negaliu ištekėti , sesuo vis dar netekėjusi. – kalbėjau aš su nuostaba. 

- Kas sakė , kad ištekėsi? Tiesiog mums reikia pinigų , todėl tave ir pardaviau. – nusišypsojo tėvas .

Nuleidusi galva nužingsniavau į savo kambarį. Mano veidu sruveno ašaros. Mane pardavė, kaip verge! Kodėl turėjau būti aš? Juk man jau beveik 18, nejaugi jie negalėjo paimti jaunesnės ? Man sunku suvokti , tai , kad aš būsiu parduota. Kokia gėda! Niekada neištekėsiu, tarnausiu turtingiems ponams ir kentėsiu patyčias. Nejaugi niekada nesulauksiu geresnio rytojaus?