Šiandien į mūsų klasę atėjo naujokas Lukas – juodaplaukis, aukštas, išvaizdus ir kažkuo nepatenkintas.
- Gal nori prisistatyti? – paklausė mokytojas. Naujokas peržvelgė visą klasę.
- Ne... – susiraukęs atsakė.
- Tai tuomet gali sėsti į laisvą vietą gale.
Ir ką pamanysit, ta laisva vieta yra tarp manęs ir stuobrio Brenono (taip visi jį vadina).
- Labas, aš Steisė, - nusišypsojau ir pasisveikinau aš.
Jis mane visiškai ignoravo. Aš truputį supykau, bet nusispjoviau. Išsitraukiau daiktus iš kuprinės ir susidėjau ant stalo.
- Pametei pieštuką, - pasakė Lukas. Aš pieštuką tik pasikėliau ir nieko nesakiau, taip pat jį ignoravau. Tada nusprendžiau pasnausti. Užsidėjau kuprinę ant stalo ir atsiguliau ant jos. Sapnavau jog mokytojas pavirsta į septyngalvį slibiną, o aš turiu jį nukauti su savo katana.
Nuskambėjus skambučiui pabudau ir pasitryniau akis. Lukas nuėjo prie mokytojo, o prie manęs priėjo Džeinė su Liuse.
- O tas naujokas karštas, - prabilo Džeinė.
- Jo, tau pasisekė, kad šalia jo sėdi, - pritarė Liusė.
- Nieko ypatingo, - pasakiau aš.
- Steise, gal gali parodyti Lukui kur yra muzikos kabinetas? – pašaukė mane mokytojas.
- Žinoma... – vangiai atsakiau aš.
- Reikėjo ir man tapti klasės seniūne, - ištarė Liusė.
- Pavydžiu, - pasakė Džeinė.
Aš priėjau prie Luko ir tariau:
- Eime?
Jis tik linktelėjo galvą. Koridoriuje pasisveikinau su keliais draugais. Nuvędus jį prie kabineto palaukiau. Jam išėjus jis tarė:
- Galėjai manęs nelaukti, kelią atgal žinau pats.
- Vis vien neturiu nieko geresnio ką veikti, - atsakiau aš. Jis sau nužingsniavo, o aš jį prisivijus paklausiau, - groji kažkuo?
- Taip, - atsakė jis.
- Kuo? – kamantinėjau jį.
- Koks tau skirtumas, - piktai atrėžė jis.
- Tiesiog smalsu, - pasakiau aš ir nulėkiau į klasę. Vos atlėkus į klasę nuskambėjo skambutis ir aš atsisėdau į savo vietą.
- Gerai, dabar visi sustumkit stalus po du, nes išdalinsiu knygas, - tarė mokytojas. Aš pažiūrėjau į Luką ir pristūmiau savo stalą prie jo, jis šiek tiek atsitraukė su kėde, todėl aš padariau tą patį. Mokytojui išdalinus knygas, aš knygą pastūmiau jam, pati atsiguliau ant savo rankų ir pradėjau snausti.
- Tai kam išvis reikėjo sustumti stalus? – piktai paklausė Lukas.
- Tik dėl vaizdo, - mieguistai atsakiau aš.
Po pamokų prie manęs priėjo Liusė su Džeine.
- Kaip tu galėjai nepasinaudoti proga, kai reikėjo dviese skaityti iš knygos?! – paklausė Džeinė.
- Aš tai tikrai būčiau pasinaudojus šia proga ir pakvietus jį kurnors kartu, - pritarė Liusė.
- Tai kad jis nešnekus, - bandžiau išsisukti aš.
- Na nesvarbu. Tau šiandien yra treniruotė? – paklausė Liusė.
- Taip, man visą šią savaitę bus, nes artėja turnyras, - atsakiau aš.
- Gaila. Bet po turnyro tu privalėsi su mumis nueiti į naują Džerio restoraną, - pasakė Džeinė.
- Na gerai gerai. Iki rytojaus, - atsakiau aš.
- Iki! – atsisveikino jos.
Aš treniruojuosi kikboksą ir esu jau labai daug pažengusi. Po savaitės vyks kikbokso turnyras ir aš jame dalyvausiu, todėl dabar jam ruošiuosi ir treniruojuosi kasdien po pamokų, o treniruotė baigiasi apie septintą valandą. Šiandien kaip ir visada namo ėjau per skersgatvius, bet šįkart pastebėjau grupę vaikinų užsipuolusių vieną vaikiną.
ESTÁS LEYENDO
Kita istorija
Novela JuvenilŠi istorija yra apie merginą, kuri lanko kikboksą. Vieną dieną pamačiusi užpultą vaikiną ji nusprendžia jam padėti, bet kur tai nuves ją...