Magiškas kristalas (Leilos ir Drako meilės istorija) Nutraukta.

Skersinis skersgatvis - 1 Skyrius

  Ši istorija apie Lynx ir Draka. Tai yra Hario Poterio istorija. Ir dar tai mano pirma istorija kurią kūriau, tikiuosi jums patiks. Bėja netaisiau klaidų tai jai rasit atsiprašau, kai turėsiu laiko būtinai pataisysiu.

Aš nesukūriau Drako ir kitų Hario Poterio veikėjų (išskyrus Leilą ir jos šeima) visi veikėjai ir idėja apie magišką pasaulį priklauso nuostabiąjai  J.K Rowling. Dėkokime jai!

--------------------------------
  Kai už horizonto pasirodė saulė Leila Svery  jau nebemiegojo. Mergaitė buvo ankstyvus žmogus. Jai nebuvo sunku atsikelti anksti ryte. Tokiu laiku jinai jau sėdėdavo prie lango ir žiūrėdavo į kylančią saulę, rankoje laikydama burtažodžių knygą. Kiek vieną rytą matydavo kaip praeina žiobarai pro jų namus nė neįtardami, kad yra du skirtingi pasauliai. Ją visada kamavo tas pats klausimas: ,,Kaip galima gyventi be magijos"?
 Leila buvo ragana iš Grynakraujų šeimos. Nuo pat mažens ji gyveno tik magijos pasaulyje, todėl ji neturėjo supratimo kaip gyvena žiobarai, kas yra tas televizorius ar laidinis telefonas. Mergaitę visada traukė tas žiobariškas pasaulis, bet jos pasaulio ji neiškeistų už nieką.
   Leila mylėjo savo šeimą kaip nieką kitą. Dėkojo jiems, kad jie nesa pamišę dėl kraujo statuso. Jos tėvai bendravo su visokiais burtininkais. Jų šeimai nebuvo svarbus kraujo statusas, jie visada manė, kad smerkti burtininkus pagal jų kraują kuris cirkuliuoja po visą jų kūną nedera. Štai dėl ko jų šeima buvo mėgstama. Nors yra šeimų kuriuos jų nekentė. Tokios šeimos kurios buvo pamišusios dėl kraujo, kurios niekino Grynakraujus bendraujančius su Puskraujais ar burtininkais iš žiobarų šeimos. Tokios šeimos juos smerkė ir niekino. Bet Svery šeimai tai buvo nesvarbu.

 Svery šeimą sudarė keturi asmenys. Mama, tėtis, brolis ir ji. Leilos brolis buvo vyresnis už ją vieneriais metais. Tai reiškia, kad jam dvylika, o jai vienuolika. Nors Leila jį ir mylėjo, bet jis buvo liurbis. Brolis ją nervuodavo kiek vieną dieną kai buvo namie. Visada girdavosi, kad jis mokosi Hogvartse, o ji dar ne. Tai Leila labai nervuodavo. Ji taip norėjo į Hovartsą, kad nežinia ką padarytų. Bet kadangi jai jau vienuolika ir ji gavo savo laišką su priėmimu į mokyklą jai jau buvo nebesvarbu. Ji laukė kol iš apačios ją pakvies mama ir jie galės vykti į Skersinį skersgatvį. O tuo tarpu ji mąstė ir žiūrėjo į kylančią saulę.

  Leila pabudo iš savo apmąstymų kai apačioje pasigirdo mamos balsas šaukiantis ją nulipti į apačią. Nieko nelaukdama mergaitė nušoko nuo palangės numesdama knygą ant grindų. Leila jau buvo susiruošus, taigi ji nieko nelaukdama nubėgo į apačią su didele šypsena. Virtuvėje jau laukė visa šeima. Ji nusišypsojo ir atsisėdo prie stalo šalia savo brolio. Iš jo akių matėsi, kad tuoj jis pradės ją nervuoti. Leila atsiduso ir pasiėmė skrebutį ant kurio užtepė sviesto ir atsikando.
-Lili sutepk ir man skrebutį,- brolis tarė su šypsena veide. Lili buvo jos brolio sugalvota pravardė jai. Jai ji begalo nepatiko, ne vien, kad ji buvo durna, bet kad ji ir skambėjo taip.
-Kiek kartų tau saukiau nevadyk manęs taip!- Leila sušnypštė jam į veidą ir nusisuko nuo jo,- Bėja susitepk pats tą skrebutį, o gal bijai peilį į rankas paiimti?
-Kas sakė, kad bijau? Jai bijočiau nebūčiau patekęs į Grifų Gūžtą sesyte,- brolis nusišypsojo savo kvaila šypsena ir pasilenkė paimti skrebučio.
-Tai kitą kartą pagalvok kažką prieš sakant,- jai jau atsibodo peštynės su juo, kad ir kokios jos buvo kvailos, jai atsibodo kaip jis giriasi, kad papuolė į Grifų Gūžtą. Jai atvirai jis jai iš vis atsibodo taip, kad pakeistų jį į bet ką, kad ir į dežutę ,,Berti Bot visokio skonio pupelių". Į juos du mama svaidė piktus žvilgsnius. Ji juos tiek kartų bandė ramint, kad jau nebuvo reikalo bandyt. Kad ir ką sakysi jie vistiek barsis.
   Kalbant apie koledžus ji galėjo patekt į bet kurį išskyrus Švilpynę, kadangi nė vienas burtininkas iš jų senos giminės į ją nebuvo patekę. Tad tai reiškia, kad ji gali patekti į Grifų Gūžtą kur mokėsi jos tėtis ar į Varno Nagą kur mokėsi jos senelis su senele. Bet Leila galvojo tik apie vieną koledžą ne, kad ji į jį norėjo, bet jis jai labiausiai nedavė ramybės. Tai Klastūnynas. Jame buvo jos mama ir didelė dalis jos šeimos. Keista ane? Jos tėtis iš Grifų Gūžtos, o mama iš Klastūnyno. Tai ilga istorija kurios nė neverta pasakoti. Sakoma, kad į Klastūnyną patenka tik blogiausi burtininkai, bet tai nelabai tiesa. Aišku yra ir blogų, bet beveik niekas iš jos mamos giminės nenuėjo blogu keliu. Na išskyrus tik kelis atvėjus apie kuriuos niekas iš šeimos nekalba. Leilos mama - drąsi moteris, bet sunkaus būdo. Lyginai kaip ir Leila. Ji buvo sunkaus būdo, kuri lengvai supykdavo, bet taip pat lengvai ir atleisdavo. Leila tiesiog bijojo, kad tenai niekas jos nepriimtų, nes ji 'Kraujo Išdavikė'. Bet gerai pagalvojus ji lengvai galėjo patekti į Grifų Gūžtą. Ji buvo drąsi ir ištikima. Niekada nenorėjo pakenkti kitiems. Galima buvo sakyt ,kad ji tobulai pritinka Grifų Gūžtai. Bet vieną ji tikrai žinojo, kad ir kur ji pateks nesigailės.