Kita istorija

3 dalis

Sekančią dieną atėjus į mokyklą mane pamačiusios Džeinė su Liuse nustebo:

-         Kas atsitiko? – paklausė Džeinė pažiūrėjus į mano veidą.

-         Nenusisekė treniruotėj, - pasakiau tą patį ką ir mamai. Nuskambo skambutis ir aš atsisėdau į savo vietą. Matematikos pamoka – vienintelė pamoka per kurią nemiegu (neskaitant kūno kultūros). Man patinka mūsų matematikos mokytojas, jis palyginus jaunas ir išvaizdus, pusė mokyklos mergaičių buvo jį įsimylėjusios. Aš nebuvau jo įsimylėjusi, bet dievinau jo pamokas. Sekanti pamoka buvo kūno kultūra, pamačiusi mane mokytoja sakė man neskubėti, bet aš vis vien lėkiau greičiau už kitas.

Po treniruotės ėjau tuo pačiu keliu namo ir tame pačiame skersgatvyje buvo tas sumuštas vaikinas iš vakar, bet jis stovėjo su daugiau vyrų - visa gauja. Bet kadangi aš vakar ėjau per ten tik norėdama padėti jam, o mano namai yra kitoj pusėj, tai aš sau ėjau tiesiai, bet jis mane atpažino ir šūktelėjo:

-         O! Čia jinai, ta mergina, apie kurią pasakojau, kurį padėjo man ir sumušė juos, - pasakė jis šalia stovinčiui vyrui.

-         Tikrai ji? – pasitikslino jis ir nužvelgė mane, o vaikinukas iš vakar linktelėjo, - Ei! Mergaite, sustok. Pakalbėkim, - tarė jis man. Aš sustojau. Jie visi taip grėsmingai atrodė, jau galvojau, kad puls mane.

-         Kaip supratau tu vakar išgelbėjai jį nuo tų gyvačių gaujos, - tarė jis ir pirštu parodė į vaikinuką iš vakar, - sakė, kad sumušei visus. Ar tai tiesa? – paklausė jis manęs vis dar žiūrėdamas į mane nepatikliu žvilgsniu.

-         ...Tiesa.

-         Ką jūs čia niekus šnekat... Kaip tokia jauna mergaitė galėjo sumušti visą gaują? Filai, gal tau jau ir su akimis blogai? Ar tave taip smarkiai sutrankė, kad jau gavai smegenų sutrenkimą? – išlindęs iš galo tarė jaunuolis. Aš galvojau gal nepastebėtai praeisiu pro juos kol jie diskutavo, kad aš silpna mergaitė, kuri tikrai negalėjo sumušti visos gaujos, bet mane pastebėjo, didžiausias vyras ir sustabdė:

-         Palauk. Jei jau tu esi tokia stipri, gal norėtum prisijungti prie mūsų? Aš Adamas, beje, - tarė jis, o aš šiek tiek pasimečiau.

-         Jūs norit, kad tokia jauna ir silpna mergaitė, kaip aš prisijungtų prie jūsų gaujos? – pakartojau jų žodžius.

-         Filas sakė, kad tu moki kautis. Ir tu juk pati sakei, kad tai tu vakar tą gaują sumušei.

Aš juos nužvelgiau ir pamąsčiau. Jau ruošiausi žiotis ir kažką sakyti, bet Adamas nesulaukęs mano atsakymo tarė:

-          Mes ieškom stiprių žmonių, nes mūsų gauja, palyginus su kitomis, visai nedidelė, - aš apžvelgiau juos dar kartelį ir, iš tikrųjų, jų nebuvo tiek jau daug – 9 įvairaus amžiaus vaikinai. - Taip pat ta gyvačių gauja iš vakar labai kerštinga, jie tikrai tavęs ieškos ir norės atsilyginti, tai iš dalies mes galėtume tave apsaugoti, kai jie tave suras. Tu jau įsivėlei su mumis apgindama Filą vakar, nori tu to ar ne.

-         Ką jūs veikiate? Būdami gaujoje, paklausiau Adamo svarstydama galimybes.

-         Iš tikrųjų tai šitos gaujos susidarė dėl kilusių nesutarimų tarp mūsų ir kitos gaujos vaikinų... Tai dabar mes tiesiog ieškom progos susimušti.

-         Hmm... Skamba smagiai, gal ir prisijungsiu, - nusišypsojusi tariau aš ir pasiknisusi savo kuprinėj ištraukiau lankstinuką ir padaviau jį Adamui, - bet prieš tai ateikit pasižiūrėti turnyro, kuriame dalyvausiu. Galėsit įvertinti mano įgūdžius, - nusijuokiau aš ir patraukiau namo.

 Sekančią dieną mokykloje per ilgąją pertrauką išėjau į koridorių.

-          Steise! – sušuko Aleksandra su Viktorija pribėgusios prie manęs, - gali padėt?

-         Žinoma, ką reik padėt?

-         Eime su mumis į sporto salę, - tarė Viktorija ir nusitempė mane.

-         Mes netyčia užmetėm kamuolį už lanko ir nepavyksta jo išmušti, o jeigu kūno kultūros mokytoja pamatys tai ji tikrai ant mūsų labai užpyks, nes tai jau ne pirmas kartas.

Aš nusijuokiau ir įsibėgėjusi pašokau ir atsispyriau nuo sienos, griebiau už strypo, užsikabinau kojomis už jo ir persisvėriau.

-         Steise, tavo kelnaitės! Tas vaikinas viską mato, - pasakė Aleksandra. Aš pažvelgiau į tą vaikiną, tai buvo Lukas. Jis spoksojo nustebęs, aš nusišypsojau ir mirktelėjau jam viena akimi. Griebiau už lanko, pasileidau kojomis ir laikiausi viena ranka, o kita ranka iškrapščiau kamuolį ir pamėtėjau jį Viktorijai, tada pasileidau ir nusileidau ant žemės.

-         Ačiū Steise! – sušuko Aleksandra ir apkabino mane. Nuskambėjo skambutis ir jos nubėgo persirengti. Aš priėjau prie Luko ir paklausiau:

-         Einam į klasę?

-          Kaip matau tau negėda rodyti savo kelnaites vaikinams, - tarė jis.

-         Ko turėčiau gėdytis, juk gražios kelnaitės ar ne? Su gelytėm, - nusijuokiau aš.

-         O iš kur tu visus tuos judesiukus moki? Paprasta mergina taip nesugeba.

-         Lankau kikboksą.

-         O kas užvakar tame skersgatvyje buvo? Ėjau užvakar pro ten su savo pana ir žiūriu mergina, kuri šalia manęs mokykloje sėdi, sumušė visą gaują ir pabėgo.

-         O tu neperdaug klausinėji? Aš maniau tu nekalbus, - atsakiau nustebusi, kad jis mane matė tą dieną mušantis.

-         Na, tu mane sudominai, - tarė Lukas ir nusišypsojo.

-         Geriau domėkis kuo nors kitu, - pasakiau aš ir mes įžengėm į klasę.

-         Kodėl vėluojate? – užsipuolė mus istorijos mokytojas.

-         Aš Steisės paprašiau, kad  parodytų kur yra mokytojų kambarys, dėl to labai atsiprašau, - pridengė mane Lukas.

-         Gerai, sėskitės, - nepatenkintas pasakė istorijos mokytojas.