Tą naktį, tą tylią,
Pirmą kartą miegojau ramiai,
Nuo to karto,
Kai tyliai, nebyliai,
Tu ėmei ir mane palikai,
Išėjei, uždaręs duris,
Į tavą pasaulį, namus begalinius,
Ir į kitus kampus,
Kur žinojausi tave aš rasianti,
Tau slepiantis,
Nuo pasaulio tamsos ir pūgos.
Tau nesant, liūdėjau,
Bet mėginau gyvent toliau,
Žinojau sugebėsianti,
Nes tu to norėtum,
Nuoširdžiai man linkėtum,
Bet ar tikrai ?
Jei geriau buvo senai,
Kai tu dar buvai,
Geriausia kas galėjo nutikti,
Bet mane palikai,
Netikėjai, nemylėjai visai,
Dabar tai žinau,
Bet vis vien miegoti,
Iš naujo ramiai.
Išmokau aš tik po metų,
O tai negerai,
Bet tai jau pradžia,
Ta, kurios ilgokai aš laukiau.
Į kitą etapą,
Gyvenimo to,
Kur tavęs žinau,
Jog nebus jau nė kvapo.
STAI LEGGENDO
Betoniniai Kontrastai
PoesiaTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
