Patalpa kvepėjo kažkokiu vaisiu. Senei bevalgiau kažką kito, nei grikių košė, tad niekaip negalėjau suprati, koks vaisius tai buvo. Manau, kad ananasas. Aš niekada jo neragavęs, ar matęs akyse, bet visi pasakoja, jog jis labai skanus. Uniforma truputį veržė per pečius, todėl pasukau juo atgal ir gražinau į pradinę padėti. Nesibaiminau, jog ji suplyš, nes žinau tokiu atveju gaučiau naują.
Ant kavos stalelio pamačiau visiškai naują žurnalą. Priėjęs arčiau nuleidau akis žemyn, jog įsitikint. Neklydau, jis naujas! Naują žurnalą įpirkti labai sunku. Turi būti turčius, arba vedėjas. Deja, nebuvau nei vienas, nei kitas.
- Sveikas vaikine, - su manim pasisveikino vidutinio amžiaus vyras. Jis buvo su kostiumu kuriame nebuvo nei vieno įplyšimo, ar užlopytos vietos. Jo plaukai buvo juodi ir trumpai kirpti. Atrodė it ką tik išėjęs iš kalėjimo. Nepaisant to fakto, jis atrodė gerai. Neturiu omeny, kad labai gerai. Bet gerai.
- Um, sveiki, pone,- stengiausi būti malonus, bet faktas, kad ką tik tapau prižiūrėtoju ir aš nežinau kaip bendrauti su žmonėmis. Į viešumą buvau išėjęs tik tada, kai mama paprašydavo nueiti į šalia namų esantį turgų ir nupirkti kruopų. Tik tada ir niekada daugiau. Vos išėjęs toliau, pastebėjau labai didelį miestą. Norėjau visą jį aplakstyt ir viską pamatyt. Bet pareigos atsitempė mane čia. Čia kur ir turiu būti.
- Nebūk toks punktualus. Vadink mane Fred, - Fred man nusišypsojo. atsakiau jam šypsena. Ji nebuvo nuoširdi, bet nesvarbu. Dabar svarbiausia darbas. Tik darbas.
- Ką aš turėsiu atlikti pirmiausiai, po.., Fred, - vyriškis man nusišypsojo, jog pavadinau jį vardu. Tada susimąstė.
- Manau pirmiausiai turėtum susipažint su mano dukra, Niall.. Niall tiesa? - Fred pasitikslino mano vardą.
- Taip, aš Niall. Niall James Horan, - pilnai prisistačiau. Norėjau, jog šis vyras žinotų mano vardą. Nenorėjau, jog jis sugalvotų man kokią kvailą pravardę ar kažką panašaus.
- Mano dukros kambarys antrame aukšte, trečios durys dešinėj. Tik būk su ja malonus. Apie žmogų įspūdį ji susidaro jau nuo pirmo susitikimo.
- Žinoma, būsiu malonus.
Užlipau laiptais, ir pradėjau ieškoti Fred dukros kambario. Galiu įsivaizduot kokią mažvaikę turinčią juodus trumpus plaukus. Suraukusią kaktą ir prašančią tėčio nupirkti kažką brangaus. Kažką, ką visas mūsų kaimas galėtų nusipirkti tik visus savo pinigus susidėję kartu. Tris kartus. Mažiausiai. Kai radau duris pirmiausiai jas nužvelgiau. Juodos. Vienintelės juodos durys šiame hole. Pasibeldžiau. Neatsako. Pasibeldžiau dar kartą. Šį kartą išgirdau atsakymą:
- Užeikit, - malonus balsas pasiekė mano ausis. Įėję pamačiau rudų plaukų savininkę sėdinčią ant lovos ir piešiančią. Ji buvo maždaug mano metų. Visai kitokia nei ją įsivaizdavau.
- Sveiki panele, aš Niall, naujasis prižiūrėtojas, - prisistačiau. Ji atsisuko į mane, jog galėtų nuskenuoti akimis.
- Niss. Mano vardas Niss, - ji atsisuko į mane ir nusišypsojo.
- Neįprastas vardas, - pasakiau.
- Žinau. Jis kažką reiškia, bet nebe pamenu ką. Turbūt kažkokią nesąmonę, - ji susiraukė ir vėl įbedė žvilgsnį į savo piešinį. Tik dabar galėjau įžiūrėt, jog ji piešia arklį.
- Patinka arkliai? - pasidomėjau. Man pačiam patinka arkliai. Vieną kartą esu jojąs, bet tada arklys mane numetė tiesiai ant sėdimosios!
- Galima sakyti, - ji trūktelėjo pečiais.
- Gražiai piešiate, panele Niss, - visiškai nuoširdžiai pasakiau. Nenorėjau pataikauti. Aš niekada to nedarau. Tai kvaila.
- Ačiū. Tu pieši? - paklausė ir vėl atsukdama akis į mane.
- Ne, kažkada norėjau išmokti, bet mama mane nuvedė į gitaros pamokas,- sukikenau.
- Turiu pasiūlymą: tu išmokysi mane groti gitara, o aš tave piešti. Sutariam? - ji pažvelgė mane viltingai. Mielai, bet nemanau, kad jos tėvas leistų.
- Nemanau, jog jūsų tėvas leistų.
- Žinoma, mano tėvas. Manau tau reikia eiti Noah.
- Niall. Mano vardas Niall, - pataisiau panelę Niss.
- Taip taip, koks skirtumas. Mano tėvas tavęs jau turbūt pasigedo.
- Turbūt, - norėjau pasilikti čia ilgiau, tik, kad nereikėtų dirbti, - aš jau eisiu, ar susitiksim.
- Aš taip nemanau, - panelė Niss pasakė ir vėl įbedė žvilgsnį į popierių. Kas su ja negerai? Aš tik stengiausi būti malonus. Galbūt ji nėra kitokia kaip maniau? Galbūt mano nuojauta apie išlepusią tėvelio dukrelę pasitvirtino?Nuomonių norėčiau :) Žinau, pradžia gal ir sunkiai skaitosi, bet man nelabai sekasi ją kurti
YOU ARE READING
Prisimink tai
Science FictionAteitis. Pasaulis tapo priklausomas nuo vedėjų arba turčių. Tvarką, bei turtuolių vaikus prižiūrėjo sargai. Bet niekas nei nenumanė, kad turtingo brito dukros, ir viso pasaulio likimas priklauso nuo vieno atmintuko, kuris ne laiku ir ne vietoje atsi...