Krito, bėgo viens po kito,
Kas iš jų dabar beliko?
Noriu lėkt ir jiems padėti,
Bet glėbiai pilni kazlėkų.
Šaukiu kaimyną, kurs lauke kažką gamina,
Tas kurčiu apsimeta ir vidun "įneina",
Apsisukęs lyg niekur nieko,
Aš stebiuosi, bet tyliu - nieko naujo.
Einu vidun pasidėt tų grybų,
Grįžus nieko nerandu,
Mažum ištirpo su sniegu?.
Bet ne, po akimirkos žavingos,
Iš už krūvos tos lapų nelaimingos,
Išlindo dvi galvos mušeikų ana tų,
Anos irgi ne ką protingos, ką jau bedarysi?
Suėmusi abu už rankų, padėsiu pakilt bent nuo tų malkų.
Netrunku palydėt jų lig tvoros,
Iš paskos vartus už vėrus,
Į juos nepažiūrėjus,
Slenku namolio, iškept kokio nors raguolio.
CITEȘTI
Betoniniai Kontrastai
PoezieTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
