Magiškas kristalas (Leilos ir Drako meilės istorija) Nutraukta.

Žviegianti būda - 16 Skyrius

16 Skyrius

Žiemos atostogos greit artėjo. Leila kiek vieną dieną galvodavo apie kristalą ir laišką kurio dar vis negavo. Ji kiek vieną dieną jautėsi vis neramiau. Nuo sapno bibliotekoje ji miegojo mažai. Kiekvieną naktį susapnuodavo tą patį sapną. Taip lyg Leila būtų kažką nepastebėjus ir praleidusi. Lyg sapnas norėtų ką nors pranešt. Bet ji buvo užtikrinta, kad viską kelis kartus peržvelgė ir įsidėmėjo. Be moters ir kristalo nieko įdomaus nebematė, nebent langą pro kurį skverbėsi lauko tamsa. Leila jau buvo užtikrinta, kad peržiūrėjo visas bibliotekos knygas kuriose galėtų būt informacijos. Bet viskas kartojosi, tai buvo lyg mažas ratas aplink kurį sukiesi ir negali ištrūkti.

 Sėdėdama didžiojoje salėje ir stebėdama kaip kiti išvyksta namo Leila visiškai nuliūdo. Noras grįžti namo jai dar padidėjo. Bet ji žinojo, kad jokiu būdu negalės grįžti namo. Nors kolkas. Apie viską mąstydama Leila nepastebėjo kaip Bert įskrido į salę ir numetė laišką prie jos rankų. Leila atsipeikėjus iš apmastymų pagriebė laišką ir jį atplėšė. Ji šio laiško laukė per ilgai, per ilgai, kad jai būtų nesmalsu.

 Brangioji Leila,

 Iš ties mus tavo laiškas šokiravo. Mes nemanėm, kad tu kristalą taip greitai gausi. Ar tau viskas gerai? Ar nieko neatsitiko? Mes tikrai atsiprašome, kad nieko tau nesakėme iki šiol. Manėm jai nesakysim tave galėsim apsaugoti.
 Bet turiu tave nuliūdyti. Aistėja apsilankiusi pas mus tik tau gimus nieko įpatingo nepasakė. Manau tu turėtum žinoti kas ji tokia. Tai mano sesė. Aš su ja seniai nebendrauju, mes ilgą laiką buvom nutraukę ryšius. Ką mes sužinojom iš apsilankymo tai, kad tau sulaukus tinkamo amžiaus bus perduotas kristalas. Ji nesakė kodėl būtent tau ar kokios tos ypatingos galios. Ji apsilankė netikėtai taip pat kaip ir dingo. Galiu drąsiai atsakyti į patį pirmąjį klausimą. Tave jie medžios ir andys atgauti Magišką Kristalą dėl ypatingos galios. Leila, jie jį panaudot Voldemortui, kad jis taptų dar stipresnis ir sunkiau nugalimas.
 Leila nereik per daug sapnais pasitikėti. Jie gali klaidinti ir sumaišyti tavo mintis. Pirma įsitikink ar tikrai sapnas buvo tiesa. Prisimink, kad mes visada šalia. Rašyk tik kada reikės.
 
 Mama

 Leila permetė laišką akimis. Iš pykčio ji jį suglamžė ir padėjo šalia. Niekuo laiškas jai nepadėjo. Išsiaiškino tik moters vardą ir kas ji tokia. Ji pasirėmė veidą rankomis ir įsmeigė žvilgsnį į lėkštę. Net maistas neatrodė jai viliojantis kaip anščiau. Jos nuotaika buvo sugadinta.
 Leila sėdėjo nejudėdama kelias minutes kai priešais ją atsisėdo Drakas. Leila su sumišimu apsižvalgė aplinkui, bet niekas į juos nekreipė dėmesio. Salė buvo beveik tuščia, sėdėjo tik tie kurie nekeliavo namo. Leila piktai pažvelgė į Draką ir suurzgė. Mažiausiai ji norėjo matyti jį.
 - Atsibodo Pensė tai atėjai pas mane? – šaltai debtelėjo Leila.
 Drakas pavartė akis ir kvailai nusišypsojo.
 - Ar kažkas nepavydi? – paklausė ir pažvelgė į susinervinusią Leilą.
 Leila staigiai pakėlė akis nuo stalo ir žvelgė į Draką. Jos akyse šmėžavo pyktis ir rūpestis.
 - Na nematau ko pavydėti. Nenorėčiau sukišt savo liežuvį į Pensės šunišką veidą, - kvailai pasimaivė Leila ir išspraudė šypsena. Drakas nekreipė dėmesio į komentarą ir paklausė:
 - Kas neduoda tau ramybės?
 Leila atsiduso ir pakilo nuo stalo. Jos apetitas visvien jau buvo sugadintas.
 - Nesupyk, bet aš visiškai neturiu nori kalbėtis dabar su tavim, - Leila pažvelgė piktai į jį ir pradėjo eiti link išėjimo. Leila žūtbūt reikėjo surasti brolį ir daugiau informacijos apie kristalą.

 Po kelių valandų ieškojimo informacijos uždraustajame skyriuje Leila pasidavė. Ji atsisėdo ant stalo šalia padėdama neregiamąjį apsiaustą kurį paskolino Haris. Tomas, Leilos brolis ir toliau rausėsi po lentynas bandydamas padėt sesei. Bet paieškos buvo nesėkmingos. Ant žemės ir stalų gulėjo krūvos knygų kuriose jie manė ras informacijos. Bet vis tas pats. Leila pradėjo svarstyti kodėl šis skyrius pavadintas uždraustuoju jai čia slypi tokia pati informacija kaip ir kitur. Ji pasirėmė rankomis galvą ir žvelgė į apdulkijusias knygas. Kai jos akys pradėjo merktis iš nuovargio Tomas greitai atėjo ir numetė tiesiai jai prieš veidą knygą.
 - Radau kai ką, - jis tarė su didžiausias šypsena veide.
 Leilos miegas kaip mat išgaravo. Ji pagriebė knygą ir prisitraukė arčiau. Peržiūrėjus puslapį kūrį atvertė brolis Leila rado paragrafą su nauja informacija. Ji šiek tiek liko nusivylusi kai pamatė kokio jis trumpumo. Ji atsiduso taip nupūsdama užsilikusias dulkes nuo knygos ir pradėjo skaityti.
 ‘‘ Paskutiniai Magiško Kristalo globėjai manoma, kad buvo Hansas Užsispyrėlis, Derekas Džonsas ir Aistėja Laimbergi.“
 Leila dar kelis kartus gerai įsiskaitė, kad įsitikintų. Nors tekstas ir buvo trumpas ji nors sužinojo moters pavardę. Bet ji net neįsivaizdavo kaip tai galėjo jai padėt.
 - Tomai, bet kas iš to? – ji paklausė pakėlus pavargusias akis į Tomą.
 - Na Lili aš ir taip maniau kol neprisiminiau ką tu man pasakojai. Sakei matei vyra kuris kalbėjo su Aistėja. Galbūt mes galėtumėm jį surasti ir išsiaiškinti? – Tomas paaiškino. Leilos veide pasirodė didelė šypsena. Supratus, kad ji turi vilties miegas visai išgaravo.
 - Bet mes nežinom ar jis buvo jos vyras... – tarė Leila atsikeldama nuo stalo ir pagriebdama apsiaustą.
 - Na dėl tavęs aš pasistenksiu sužinot, - tarė Tomas ir palindo kartu su Leila po apsiaustu.
 Leila nusiramino kai tai išgirdo. Ji mylėjo Tomą, kad jis toks rūpestingas ir padarys viską dėl jos. Leila džiaugėsi, kad turi tokį brolį.