Jos vardas Dalia,
Ji brandi jau dama,
Ji moko kitus,
Šio mokslo nelengvo,
Kuriam vadovėlio,
Išmokt neužtenka.
Dažnai sprendžiam žodžiu,
Kalbam iš vietos,
O kartais prie lentos,
Ji mus pasikviečia.
Darbo spartumas - jėga,
Kurio jai vis negana!
Visi ją gerbia,
Nuo pradžios pažinties,
Ji greitai skaičiuoja,
Veiksmus iš atminties,
Nė kart dar neklydo.
O jos štai žingsnių aidas,
Vis aidi ir aidi,
Jos kabineto hole,
Tad iš anksto žinai,
Kad išvysi tuoj ją.
Jos bateliai dailiausi,
Neryškių jie spalvų,
Ji vis eina žingsniu,
Tuo pačiu vis ritmu,
Ir laikysena josios,
Liauna kaip smilgos.
Bet jai šypsantis suprasi,
Kad diena nusisekus.
O jai pykstant svarstysi,
Ar dar kada taip suklysi?.
Kasdieną kiekvieną suknelė žaviausia,
Ji stilių išmano, nes net jį apskaičiavo.
ŞİMDİ OKUDUĞUN
Betoniniai Kontrastai
ŞiirTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
