*Pasaulio drugeliams
Drugeliu pavirtus aš būčiau laiminga,
Išskleidus sparnelius į dangų pakilčiau,
Ir skrisčiau į tolį, į tolimą šalį,
Krizenčiau, kvatočiau, nes man būtų gera.
Būčiau viena ir gyvenčiau tik dieną,
Bet toji diena, brangiausia, nes viena,
Ir laiko brangiausio aš nešvaistyčiau,
Gyvenčiau gražiai ir daug pamatyčiau.
Nutolčiau nuo žmogų ir jųjų sodybų,
Miške vien skrajočiau, svajočiau,
Tarp nevalgomų grybų,
Gal net ten aš atrasčiau išsvajotą ramybę!
ESTÁS LEYENDO
Betoniniai Kontrastai
PoesíaTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
