Drugelių būrys manojoj širdy,
Skrajoja, plasnoja jie ten visi,
Tai kalba, tai šnabžda,
Jau pasaką seną.
Apie karaliuką ir jo kalaviją,
Apie drakoniuką, jo ugnį ir pilį,
Ir pasakų fėją, dailesnę už gėlę,
Ir tamsą, kuri netikėtai užėjo.
Tą tamsą įveikti be galo sunku,
Širdutės sušalo daugybės karių,
Bet štai karaliukas, drąsus karžygys,
Užsimos kalaviju ir ją išsklaidys.
O fėja dėkinga gėlių dovanos,
Karaliukas pasėjęs jų pievą tuoj gaus,
Ir pasaka šioji pakvips pabaiga,
O aš užsimerkus, miegosiu šalia.
Visada.Visada.
YOU ARE READING
Betoniniai Kontrastai
PoetryTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
