Ji yra vilkė ✓

19

Sargybinių nebuvo nė kvapo. Aplinkui gulėjo tik negyvi vilkolakių kūnai. Averlenui, rodos, neblogai sekasi.

Staiga pajutau viduje kažką įsižiebiant. Instinktyviai ištiesiau delną ir iš jo pasileido aukso spalvos magija. Ji grįžo! Galia sugrįžo!

Magija sukūrė portalą, kuris mirguliavo sienoje. Įsibėgėjusi įšokau į jį ir atsidūriau kitapus sienos. Aplinkui buvo niūru, smirdėjo dūmais ir dvokė krauju bei pūvančia mėsa. Visur mėtėsi lavonai: tiek vilkų, tiek žmonių.

Bėgau prie juodos pilies. Sargybiniai buvo sudraskyti. Lengvai patekau į pilies vidų.

-Roza! Nikai! - sušukau.

Pajutau silpno oro gūsį, kuris pakedeno mano išsitaršiusius, juodus susivėlusius plaukus. Aplinkui mane ėmė suktis juoda magija. Nikas.

Įsiklausiau. Vilkolakio klausa padėjo. Ėmiau uosti orą. Juoda magija vedė laiptų link. Nieko nelaukusi nubėgau į antrą aukštą.

Viename atokiame kambaryje slėpėsi nusilpę Roza, Nikas, Melodija ir Morfijus.

-Nagi, keliaujame iš čia, - pripuolusi prie jų, tariau.

Nikas šiaip ne taip paėmė ant rankų savo sūnų Morfijų, Roza susiėmusi apglėbė Melodiją. Aš su magijos pagalba sukūriau portalą.

-Kleo, tu čia, - sušnibždėjo laiminga Roza.

-Viskas gerai. Keliaujam į Stebukliją, - nuraminau juos.

-O kaip gi vilkolakiai? - nusilpęs paklausė Nikas.

-Jų nebėra. Viskas baigta, - šyptelėjau.

Su magijos pagalba įstūmiau ketvertuką pro portalą ir išokau pati.

Nusileidau ant marmurinių grindų. Apsižvalgiau. Aš Stebuklijos pilyje, sosto menėje.

-Kleo! - sušuko Nelė ir mama. Jos pribėgusios puolė mane glėbesčiuoti.

Prie Niko ir vaikų pribėgo nuvargusi Melodė. Roza pasirūpino jos dukra Liza. Tik dabar pajutau, kokia esu pavargusi ir sušalusi. Džiaugiausi, kad giminei viskas gerai. Vilkolakių nebėra, aš namie.

Tik širdyje jaudinausi dėl Averleno. Kaip jis? Ar nesužeistas? Ar gyvas? Galvą ėmė sopėti nuo daugybės sunkių minčių. Kojos drebėjo, jutau silpnumą.

-Eime, Kleo, palydėsim tave į kambarį, - pasisiūlė Nelė ir Lėja.

Neįsivaizduoju, kaip įkopėm į mano kambarį, nes nebejaučiau savo kojų. Merginos įkalbinėjo mane nueiti į dušą, bet netekusi jėgų kritau į lovą ir panirau į gilų, saldų miegą. Pagaliau viskas baigėsi.