Netikėtai ir aklai,
Štai mane tu suradai,
Netikėjau, kad taip bus,
Bet dabar jau be tavęs,
Tuščias man netgi dangus.
...Tu toks mėlynas ir pilkas...
Nors atrodai rimtas vilkas,
Bet žinau aš jau tikrai,
Kad tavy tik išsigandęs vaikas.
...O štai tu mana gražuolė,
Maskarado kapitonė,
Kerinti net šluojant tau grindis,
Štai taip tikriausiai,
Ir įsisukai į manas mintis...
Aš žinojau tavą paslaptį,
Nuo pradžios mūs pažinties...
Ir atburti mėginau,
Sugrąžinti ką praradus,
Tu per raganą buvai,
Nors kaskart ir nesėkmingai...
Nesilioviau aš bandyt,
Tad galiausiai tau sugrįžus,
Būvis tos, kuri buvai,
Aš džiaugiausi, kad likai.
YOU ARE READING
Betoniniai Kontrastai
PoetryTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
