Crazy life.

#6

Kodėl jos į mane taip žiūri?...
Uhh nusprendžiau ignoruot tuos žudančius žvilgsnius ir tiesiog ėjau besišypsodama.
Maiklui dar reikėjo užeiti pas vieną mokytoją, todėl nusprendžiau jo palaukti. Jis įėjo į kabinetą, o aš likau. Staiga prie manęs privarė viena peroksidinė blondinė. Sofi.
-kaip sekasi? , -Paklausė ir nusišypsojo dirbtine šypsena.

- aš tave pažįstu?- pažiūrėjau poker feisu.

-nu krč aš čia dėl draugės. Tu nuviliojai jos vaikiną, debile.

-aš? Debilė? Tu gal pasigydyk blet? Nieko aš nenuviliojau.

-tai ką tada veiki su Maiklu?

-mes draugai, nevykele tu.

Nusprendžiau su ja elgtis taip pat kaip ir ji su manim. Užknisa kai su manim visi elgiasi kaip su šiukšle, o aš matai jau turiu gražiai su jais bendraut.

-mhm...draugai. taip ir patikėsiu...-nusijuokė ji savo šlykščiu juoku.

-px man ar tu patikėsi ar ne. O dabar aš neturiu laiko tokioms kaip tu. Čiauuu.

Iš klasės išėjęs Maiklas mane pasikvietė ir mes nuėjom.

*per pietų pertrauką*

Su Jessie sėdėjom prie stalo, o mus visą laiką stebėjo kažkokia peroksidinių panelių šaika.
Nu užkniso. Atsistojusi nuėjau prie jų.

-jūs ką blet žmonių nemačiusios??- užrėkiau.

-tu gal durna nerėk

-neaiškink ką man daryt ir ko nedaryt, aišku? O dabar baigiat spoksot į mane.

Apsisukau ir jau ėjau atsisėst tik pajaučiau kaip kažkoks dx dėjo man per šikną. Atsisukau ir pamačiau visą išsišiepusį ir laimingą Kailą - mūsų šūlės futbolo komandos vadą.
Dabar tai jis kentės blemba...
Paėmusi jam už apykaklės iškošiau pro dantis:
- neliesk manęs savo šlykščiom rankom. Aišku?!

-aha.. ,-jis tik pakėlė rankas į viršų ir atsisėdo.

- Puiku. ,- tariau ir nuėjau prie Jessie kuri jau laukė manęs prie durų.

-nu ir pavarei!!! Eina sau!,-Pradėjo ji klykaut kaip nesveika.

Aš tik pavarčiau akis ir nusijuokiau.

Mums išėjus iš valgyklos pasitiko Maiklas.

-o sveikos, gal galim pasikalbėt?- gana keistai jis paklausė.

-nu ok, varom. -atsakėm choru.

-tai va žodžiu... man reikės su comenius varyt į Paryžių ir sakė kad galiu pasiimti kelis draugus jeigu noriu. Gal norit ?

Mes su Jessie susižvalgėm ir pradėjom klykaut. Nu rimtai mes nesveikos kažkokios.

-yeyyyyy! Taip taip taip!- laiminga klykė Jessie, nes mūsų su ja svajonė buvo nuvykti į Paryžių.

-kada skrydis?- paklausiau.

-rytoj.

Mes sustingom... ką čia rimtai???

-oh...okey. Beja malonu kad kvieti mus, ačiū.-nusišypsojau jam.

-no problem,- nusišypsojo jis atgal.

*po pamokų*

Lėkėm su Jess kiek tik sugebėdamos krautis lagaminų.
Nebūtų Jess jeigu nebūtų bebėgdama nudribus. Žodžiu pažvengiau ir nubėgau. Po kelių min grįžau, nes ji neatėjo. Ji tik gulėjo ir vartėsi ant žemės žvengdama. Okey...:D

Hey panos:*
Šešta istorija kolkas pati ilgiausia :o
Nu bet tikiuosi kad įdomi, ir kad jums patiks. Vote❤❤
Ikiukas, myliu:*