šis ruduo jau kitoks,
būtent toks - paskutinis,
paslapčia tik norėčiau,
jog tave jis įkvėptų...
žengti žingsnį į priekį,
ten kur droviai kviečiu,
link manęs, net jei baisu,
nes tavim aš tikiu...
tu tik tarki žodelį,
net jei tai tik manasis vardas,
aš suprasiu iš žodžio,
tau šaukiant atsišauksiu...
tau švytint, švytėsiu,
šiuo smalsumu aš nedrąsiai,
mudu eisim keliu,
tu šiam kely vienas nebūsi...
net kai viskas sniegu,
pasiklos lyg paklode,
mudu abu būsim,
rudenio laike - viskas sustojo...
tu matysi mane,
tokią, visokią,
gal netgi priglausi,
lyg kokią našlaitę...
po savo sparnu,
angele mano,
aš tavo esu,
kol pajuos ši padangė...
YOU ARE READING
Betoniniai Kontrastai
PoetryTai jau antrasis mano kūrybos eilėraštukų rinkinys, kurį pristatau plačiajam skaitytojų ratui. Nors kūrybinis vaikutis jau ne pirmas, vis vien jaučiu (galbūt, net visada jausiu) širdyje spurdantį šiokį tokį jaudulio įelektrintą kamuolėlį, besisukant...
