Two hearts

/2/

Gulėjau susirietusi lovoje. Bijojau pajudėti. Jausmas, kad tik pajudinus kažką, viskas plyš. Jaučiuosi paniekinta, išnaudota ir tuščia. Vėl. Nejaugi tam niekšui ne gana to, kad ir taip man gyvenimą sumovė? Stipriai užmerkiau akis ir leidau ašaroms tekėti mano veidu.

--------------------

Lėtai pakilau iš lovos. Suinkščiau iš skausmo. Lėtais žingsniais pasiekiau vonios kambarį. Įjungiau šviesą. Priėjau prie veidrodžio. Susiėmiau už burnos.

-Ne...

Mano visas smulkus kūnas buvo mėlynas. Pilvas supjaustytas, kojos sudraskytos, o kairiajame šone didžiulė mėlynė. Prakirsta lūpa, smaugimo žymės ant kaklo, pirštų žymės ant riešų. Kai kur matosi įkandimai.

-Gyvulys...-sukūkčiojau.

Atsibodo būti išnaudojama. Priėjau kriauklę, paleidau šaltą vandenį ir juo apsipyliau veidą. Atsirėmiau į kriauklės kraštus ir atsidusau. Taip pastovėjusi kelias minutes, nusprendžiau, kad reikia nusiplauti to menkystos rankas. Įlipau į dušo kabiną. Paleidau karštą vandenį. Įpjautose vietose pradėjo baisiai perštėti, bet kentėjau tai. Nuslydau plytelėmis ant žemės ir pradėjau verkti.

---------------------

Stovėjau prie spintos. Mąsčiau, ką čia apsirengus, kad nieko nesimatytų. Pagriebiau paprastas juodas kelnes, vyriškus, baltus polo marškinėlius, juodą kožą, juodus kerzus. Plaukus palikau palaidus. Nesidažiau. Skausmingai pasiekiau lentyną. Nuo jos paėmiau juodus akinius. Juos užsidėjau. Susiradusi telefoną, raktus ir piniginę, išėjau iš tų nelemtų namų. Atrakinau savo juodą 'Jeep grand cherokee' ir įsėdau į vidų. Vidus buvo tamsus. Sėdynės juodos, vairas juodas, galiniai langai tamsinti. Tamsu. Užvedžiau variklį ir nukūriau Londono gatvėmis.

--------------------

-Noriu parašyti pareiškimą dėl išprievartavimo,-tvirtai pasakiau pareigūnui.

-Taip. Kada tai įvyko?

-Prieš tris valandas,-be jokių melų atsakiau.

-Kam tai nutiko?

-Man.

-Ar pažinojote prievartautoją?

-Taip.

-Kas jis buvo?

-Mano tėvas.

-Gal galite pasakyti jo vardą ir pavardę?

-Reidanas Gripsh.

-Ar mūsų gydytojai gali jus apžiūrėti?- pagyvenęs vyras mielai nusišypsojo.

-Taip, žinoma,-linktelėjau.

Nuėjau su juo į kažkokią palatą. Ten buvo kelios moterys.

-Reikia apžiūros,-griežtai pasakė vyras.

-Koks incidentas?-melodingas balsas paklausė.

-Išprievartavimas.

-Bus atlikta,-šyptelėjo moteris.

Vyras paliko patalpą.

-Sėsk, gražuole. Kuo tu vardu?-paklausė ta pati moteris.

-Klaidė,-šyptelėjau.

-Na tai pradėkime.

------------------

Po kelių dienų. TEISMO SALĖJE.

-Jūs esate kaltinamas savo dukters išprievartavimu,-šaltas teisėjo balsas pasiekė mano ir visų esančiųjų salėje ausis.

-Bet tai melas!-surėkė Reidanas.

-Tylos. Kviečiame į liudytojų suolą Klaidę Gripsh. Nukentėjusiąją.

Lėtai pakilau iš savo vietos. Vis dar skaudėjo visus šonus, šlubavau, bet ryžtingai nuėjau atsisėsti į tą nelemtą kėdę.

-Taigi. Jūsų tėvas jus išprievartavo?-paklausė mano advokatas.

-Taip.

-Kada tai įvyko?

-Užvakar. Pirmadienį.

-Nupasakokite viską, kas buvo tą dieną.

-Man buvo baigiamasis egzaminas šokių akademijoje. Pašokusi ir atsiskaičiusi ėjau namo. Pamačiau savo name šviesą. Aš gyvenu viena. Prie durų, kampe buvo geležinis stypas, tad jį paėmusi įžengiau į namus. Virtuvėje stovėjo Reidanas. Aš jo paklausiau 'ką tu čia veiki, po velnių?', o jis man atsakė 'atėjau pratęsti tai, kas buvo pradėta, kai tau buvo 12 meteliūkščių'. Tada jis priėjo prie manęs, išplėšė iš mano rankų tą stypą ir nusitempė į miegamąjį. Ten viskas ir įvyko. Nieko nepamenu, kas vyko toliau. Tikriausiai nualpau, bet ant pilvo buvo pilna įpjovimo žymių, šone didžiulė mėlynė, ant kaklo smaugimo žymės, ant riešų pirštų žymės, prakirsta lūpą, kai kur kandimo žymės.

-Ji meluoja!-surėkė Reidanas.

-Jei ji meluoja, kodėl nuotraukose taip ir yra, kaip ji sako?-kandžiai paklausė mano advokatas jo. Pradėjo rodyti mano kūno nuotraukas.

-Aš...-sumikčiojo jis.

-Ar tai buvo pirmas kartas, jei jis sakė, kad atėjo pratęsti to?-paklausė manęs teisėjas.

-Ne. Tai buvo antras kartas. Jis mane išprievartavo, kai buvau vos dvylikos, o po to išėjo pas savo meilužę.

-O kaip tavo mama?-vėl paklausė teisėjas.

-Nieko apie ją nežinau. Ji mane išspyrė iš namų. Gyvenau ir gyvenu be savo motinos ir tėvo. Jų senei mano gyvenime nebėra,-užsimerkiau ir leidau vienai ašarai nubėgti mano skruostu.

--------------------

Išėjau iš teismo kiek saugesnė, nes mano tėvą pasodino 50 metų. Jis ten tikrai mirs. Esu rami. Man konpencuota žala. Virš 50.000 tūkstančių svarų. Jaučiuosi laisva ir pagaliau gyva. Mano tėvas man jau miręs! Įsėdau į savo automobilį ir išvažiavau iš ten. Sustojau prie savo BUVUSIO namo. Jį pardaviau ir susiradau butą Londono centre. Netoli akademijos.

-Ar jau visus daiktus sunešėte?-paklausiau vyro.

-Taip. Te liko jūsų nuotraukos ir visi kiti smulkūs daiktai,-šyptelėjo Styvas.

-Ačiū. Galite vežti į tą butą,-jis linktelėjo ir įsėdęs į furgoną, išvažiavo.

-Naujas gyvenime, aš ateinu,-sušnabždėjau...

Kas bus toliau? Ar viskas klostysis taip, kaip Klaidė norės?

Naujoji dalis! Tikiuosi patiko :) Norėčiau kelių komentarų ir Vote. Iki kitos dalies:Wolf-in-the-dark xoxo.