Stoviu ant kalvos ir matau : žaliuojantys, po žiemos pagaliau prisidengę rūbais beržai, toliau - spalvoti namai, primenantys, jog esu ne viena gamtoje, o pačioje tolumoje visur aplinkui - didžiuliai plotai sakais kvepiančių žalumų. Pagaliau gamta pilnai atsibudo ir, išskleidusi savo sparnus, kvatodama šoka paslaptingą spalvų ir kvapų šokį. Nors ne kiekvienas gali suprasti šį gamtos grožį, aš džiaugiuosi, jog galiu ir juo mėgaujuosi. Ką gi, net nepastebėjau, kaip saulė susiruošė guolin kviesdama visus dienos gyventojus trumpam numigti, kad kitą dieną visi galėtų vėl pradėti gyventi šioje pasakoje.
YOU ARE READING
Miniatiūros
PoetryKartą nutariau pradėti kurti miniatiūras - tai neužimtų daug laiko, o ir išlaisvinčiau visas prisikaupusias mintis iš jų guolio. Miniatiūrų bus įvairių - nuo gamtos vaizdų iki kitokių apmąstymų. Tikiuosi atsiras bent keletas žmonių, kurie tikrai nor...
