Visos Meilės Paslaptys

Istorija kartojasi

Ir vėl tu šaltas: tavo jausmai, žinutes kaip sniegas. Vaikštai su kitom, drąsiai apie tai pasakodamas. Ar taip galima? Aš gi tavo mergina.
Ar gi nesupranti, jog pavydžiu.
Kaip man liūdna ar kažkas negerai- tu matai, o dabar kas: "Ar tų pyksti? Kas tau yra?"
Šaltos žinutes, toks jausmas, kad mes nepažįstami. Per diena galim net neprisiminti viens kitą. O paklausus kodėl, atsakymas tik vienas:
"neprisigalvok, tiesiog tampa nebeįdomu klausti apie paprastus dalykus. Noriu kažko įdomesnio" - Bet "kažko" įdomesnio nėra.
Daviau tau trečia šansą, bet ir jį tu sugebėjai prarasti. Istorija kartojas:
Ir vėl man skaudu, ir vėl naktinės ašaros, lyg jau taptų rutina. Bet kam? Kam daviau tau tą šansą. Nusileidus taip žemai, leidžiuosi dar... Ir dar... Ir dar...