-Na tu ir greitas,-nusijuokiau.
-Negalėčiau praleisti tokios garbės,-nusivaipė Harry.
-Na tai prašom užeiti į mano apartamentus,-nusijuokiau.
Jis vyptelėjo ir užėjo į mano butą. Nusiavė batus. Nužiūrėjo mane nuo galvos iki kojų. Prisiminiau, kad aš tik po bikiniu.
-Am... Tu nueik į balkoną, o aš tuoj ateisiu,-šyptelėjau.
Jis linktelėjo ir nuėjo link balkono. Aš užbėgau į viršų, į savo rūbinę. Pradėjau galvoti, ką apsirengti, tad nusprendžiau vilktis paplūdimio suknelę. Ji buvo violetinė su įvairiais raštais. Iš ties graži. Greit ją apsivilkau, pagriebiau didelę, juodą skrybėlę ir nuskubėjau į apačią. Suradau dar vieną taurę ir paėmiau dubenį su braškėmis bei radau 'Nutelos'. Šyptelėjusi nuėjau pas Harry ir Loren'ą.
-Radau 'Nutelos',-nusijuokiau.
-Lorena mane myli,-nusijuokė jis, kai zuikutė kaip pamišusi laižė jo veidą ir linksmai lojo.
Nusijuokiau ir padėjau ant stalo taurę, braškes ir 'Nutelą'. Sudribau gulte. Harry įpylė šampano į taures, o aš į kiekvieną įmečiau po dvi braškes. Vieną taurę pasiėmiau sau, o kitą paėmė jis.
-Klausyk, koks tavo vardo trumpinys?-nusijuokiau.
-Na... Kai kurie vadina mane Hazz, arba tiesiog H,-nusijuokė,-o tavo koks?
-Net nežinau... Na tiesiog Klaidė,-šyptelėjau ir paragavau šampano.
-Klai,-nusišypsojo jis.
Loren pradėjo labai keistai lysti prie manęs. Supratau, ko ji nori.
-Bet Loren, manau, kad šiandien tau pakanka,-nusijuokiau ir pavėliau jos kailį.
Jos akys suspindo.
-Uh... Nori į baseiną ar į vonią?-ji pradėjo bėgti link baseino.
-Palauk šiek tiek,-nusijuokiau Hazz'ai.
Nuėjau paskui Loren ir ją įkėliau į baseiną.
-Būk atsargi,-aptaškiau Loren'ą vandeniu ir apsisukusi grįžau pas H.
-Papasakok apie save,-paliepiau.
-Na... Šokti mėgau nuo mažens. Taip pat ir dainuoti, bet šokti gal kiek labiau. Turiu keturis pamišusius draugus. Jie taip pat šoka. Vienas iš jų šoka baletą,-nusijuokė jis,-bet gatvės šokius taip pat mėgsta. Man 21, turiu seserį Gemmą. Mano tėvai išsiskyrė. Su tėvu visiškai nebendrauju. Jis gyvena kažkur JAV. Mama čia, Londone, tad su ja dažnai susitinku. Gyvenu vienas,-patrūkčiojo pečiais,-na o dabar tu.
Nenorėjau labai išsiplėsti savo pasakojime. Juo dar nelabai pasitikiu. Ne taip, kaip Dian.
-Šokis - mano gyvenimas. Šoku jau labai daug metų. Kaip žinai, mano tėvas tikras šūdžius. Tad to iš naujo nepasakosiu. Turiu geriausią draugą - Dian. Nepamenu, kaip mano mama atrodo. Jau daug metų jos nemačiau. Seserų ar brolių lyg ir neturiu. Nebent tėvas kam nors gyvenimą pagražino, arba mano mama jau nėščia. Esu gan uždara, nemėgstu naujų pažinčių, bet tu kaip ir išimtis,-nusijuokiau,-mėgstu dainuoti, bet tai žino labai mažai žmonių,-šyptelėjau.
-O ką reiškia tavo randai ant riešų?-susiraukė jis žiūrėdamas į mano rankas.
Šūdas... Pažiūrėjau į savo riešus. Žaizdos jau kiek užgijusios, bet dar matosi.
-Tai ne tavo reikalas,-kaip įmanoma šalčiau pasakiau.
-Bet aš noriu tau padėti,-susiraukė jis ir lėtai paėmė ranką.
Ją staigiai atitraukiau ir iš ties supykusi pažiūrėjau į jį.
-Klausyk, aš tau dėkinga už tavo norą man padėti, bet tu manęs nepažįsti ir nežinai, kaip man padėti. Man gali padėti tik Dian. Prašau, baik kalbėti apie tai,-susiraukiau ir išmaukiau šampaną iš taurės.
-Atleisk. Nenorėjau,-susiraukė jis.
-Viskas gerai...-numykiau.
Po kelių valandų.
-Ačiū už linksmą vakarą,-šyptelėjau jam.
-Nėra už ką,-sukikeno jis.
-Iki susitikimo,-pamojavo.
Aš tik nusišypsojau ir užrakinau duris. Kiek atsipalaidavau. Buvo gan sunku toliau bendrauti, kai jis pamatė mano randus. Reikia paskambinti Dian.
-Bet jis visą laiką man padeda. Nenoriu būti jam našta...-numykiau pati sau.
Atsisėdau ant sofos ir pažiūrėjau į riešus. Aš iš ties kvaila. Kam tai darau? Pirštu perbraukiau per žaizdas.
-Nebežalosiu savęs,-prižadėjau pati sau.
Nežinau, ar tai tesėsiu, bet reikia pabandyti. Kažkas pasibeldė į mano buto duris. Prie manęs prisistatė Loren'a. Nuėjau prie durų ir jas lėtai atidariau. Loren iš kart piktai sulojo.
-Sveika, Klaide,-šyptelėjo moteris ir įdegęs vyras.
-Pažįstu aš jus?-susiraukiau.
-Aš tavo mama, Nina,-nusišypsojo ji.
Aš vos nenugriuvau. Nejaugi mano gyvenimas niekad nebus normalus?...
Ar Harry užsitarnaus Klaidės pasitikėjimą? Kodėl Klaidės mama Nina atsirado prie jos buto durų?
Na štai, naujoji dalis! Tikiuosi, kad patiko :) Laukiu VOTE, komentarų ir iki kitos dalies: Wolf-in-the-dark. xoxo.♥♥♥
YOU ARE READING
Two hearts
FanfictionVisi sako, kad meilė yra labai svarbi mūsų gyvenime. Niekada jos neesu jautusi. Esu šalta. Nemėgstu tu laižymusi parke ant suoliuko su vaikinu. Nematau prasmės šiuo klausimu. Juk svarbiausia, norint išlikti šiame pasaulyje yra šaltumas. Ar aš blogai...