No Control

[3]

-Pasakyk , kad čia tik pokštas.-maldavau brolio kol tvarkiau savo išspjautą maistą.

-Aš nejuokauju.-ramiai atsakė jis.

Pakėliau akis nuo žemės ir piktai deptelėjau į brolį.

-Tu rimtai?Kuo ji tave patraukė?Papais?

Pusgalvis.

-Aš juokauju durne tu.-staiga pradėjo juoktis iš niekur nieko ir bėgti pro verandą į gatvę.

Dabar jam šakes.

-Ateini čia dabar.-atsistojau nuo žemės ir bėgau link Louis.

Kadangi mano brolis greitesnis už mane , aš nepavijau jo ir sustojau vidurį kelio. Pasirėmiau delnais į kelius ir norėjau pailsėti biški.

-Atsargiai!-staiga sušuko moteriškas balsas.

Nespėjau sureaguoti kai buvau pastumta nuo kelio , o pro mane pralėkė didžiulė fūra.

Pažiūrėjau į jauną merginą kuri gulėjo ant manęs ir buvo šoke kaip ir aš.

-Pfu...-Ji pradėjo stotis.-Reikia būti atsargesnei.

-Am..-vis dar buvau šoke.-Labai ačiū.-puoliau jai į glėbį.-Tu išgelbėjai man gyvybę.-smarkiai kvėpavau.

O Dieve , kas jei ten jos nebūtų?Aš greičiausiai jau būčiau lavonas.

-O Dieve Simona , ar tau nieko nenutiko?-staiga pribėgo Louis.

-Ne-e.Aš aš svei-ka.-mikčiojau.

-Aš Daniella Watson.-mergina išgelbėjusi mane ištiesė man ranką.

-Simona Tomlinson.-paspaudžiau jos ranką.-O štai čia mano brolis Louis.-parodžiau į brolį.

O Dieve.Aš vos nemiriau.

-Po velnių Louis!-trenkiau jam į krutinę.-Per tavo nevykusius juokelius vos netapau lavonas!-užrėkiau.

-Aš...Aš...Atsiprašau.-nuleido galvą.

-Taigi jūs čia neseniai atsikraustėt?Nemačius aš jūsų.-Daniella įsiterpė į mūsų su Louis pokalbį.

-A , taip.Gyvenam ten.-parodžiau į senelių namą.-Tik kelios dienos kaip mes čia.

-Aišku , tai gal aš jau ir eisiu.-ji pradėjo suktis ir norėjo išeiti.

-Ej palauk!Ar galėčiau tau kaip nors atsidėkoti?Už išgelbėta gyvybę?-šyptelėjau jai atsisukus.

Man tikrai to reikia.Jaučiuosi tokia skolinga jai.

-Ne , čia menkniekis.-numojo ranka.

-Prašau , leisk...-numykiau.

-Na gerai.-ji priėjo arčiau.-Nueik su manim šiandien į vakarėlį.-šyptelėjo.

Atsisukau į Louis , o jis tik palinksėjo galva ragindamas eiti.

-Sutinku.

-Ateisiu pas tave pusę septynių.-apsikabino ir pasuko savo keliais.

Atsisukau į brolį.Ir gerai vožtelėjau jam.

Man tikrai palengvėjo.

-Per tave aš vos nenumiriau.-suburbėjau einant abiems iki namų.

-Ji turbūt lezbietė.

-Ką tu čia šneki?Ji tik nori bendrauti!

Kartais pagalvoju , kad mano brolis tikras subingalvis.

-Geriau nieko nesakyk , nes dar karta vožtelėsiu.-sumurmėjau.

Nors aš jaunesnę už brolį , bet jis manęs klauso.