*Addison POV*
Atsiguliau į lovą ir jau buvau beužmieganti, kai išgirdau stiklo dūžį. Priėjus prie lango pamačiau plytą ir prie jos pritvirtintą raštelį. Pro langą dar pamačiau, kad Niall langas taip pat buvo išdaužtas. Nuo plytos paėmiau raštelį ir pradėjau skaityt "Sveikinu, šį kartą laimėjot. Išgelbėjai savo mylimąjį ir kartu išsigelbėjai pati, bet paaukojai Lou. Mačiau kaip kentėjai. Man visai patiko. Todėl nusprendžiau pakankinti jus abu.
Su meile
-J
P.S. Aš dar nemiriau. :*"
J? Kas tas J? Kažką primena, bet niekaip nedašunta ką...
*Niall POV*
Iš miego mane pažadino dūžtančio stiklo garsas. Prie mano lovos gulėjo plyta su rašteliu. Priėjau prie lango išsiaiškint, kas tai padarė, bet buvo tamsu ir nieko nemačiau, išskyrus tai, kad Addison kambario langas taip pat išdaužtas. Pakėliau raštelį ir atsisėdęs ant sofos pradėjau skaityt "Manai viskas baigta? Klysti! Aš nemiriau ir keršysiu! Tik šį kartą kentėsit ABU!
-J"
J? Kas tas J? Kažką primena, bet niekaip nedašunta ką...
*Addison POV*
-James! - surikau, pagaliau supratus, kas raštelio autorius
*Niall POV*
-James! - surikau, pagaliau supratęs, kas parašė raštelį. "Nu jau ne" tariau sau mintyse "Taip lengvai tu mūsų neįbauginsi!" Addison ašaros man įkvėpė drasos. Ir aš neleisiu, kad jai kasnors nutiktų. Tačiau rytas už vakarą protingesnis. Nusprendžiau išsimiegot, o tada bandyt viską išsiaiškint.
*Rytas*
*Addison POV*
Pabudau nuo žadintuvo. Nuėjus į dušą apsiprausiau, o grįžus susišukavau ir apsirengiau. Nusileidau žemyn ir žvaliai su visais pasisveikinau
-Labas rytas!
-Labas rytas,- atsakė mama ir Anthony. Bianca tylėjo. Nieko keisto. Greitus sukirtus pusryčius pakštėlelėjau mamai ir Anthony į žandus ir pasakius, kad vėl einu į miestą išlėkiau pro duris. Tada atsiminiau, kad aš su šlepetėm ir be striukės. Grįžau namo, apsioviau batus, apsirengiau striukę ir vėl išlėkiau pro duris. Tiesiu taikymu nudrožiau prie Niall namų durų ir pabeldžiau, bet prisiminus, kad kambary palikau raštelį, vėl grįžau namo. Su visais batais užlėkiau į viršų ir pasiėmus raštelį nusileidau.
-Kokia aš išsiblaškius,- nusijuokiau ir trečią sykį išlėkiau pro duris. Vėl pabeldžiau į Niall duris. Kaip ir tikėjausi, duris atidarė jis pats.
-Sveika, kaimynėle, ko šįkart atėjai skolintis? Miltų? Duonos? Cukraus? - nusijuokė.
-Tam nėra laiko,- bandžiau vaidint rimtą, nors vos tramdžiau juoką. Sumosikavus rašteliu istūmiau jį į vidų ir įėjau pati. Elgiausi taip lyg būtumėm pažtystami 100 metų.
*Niall POV*
-Žinau, kad ir tu gavai raštelį, todėl iškart atėjau pas tave,- kalbėjo Addison kaip užsukta. Ji taip mielai atrodo kai kalba rimtai...
-Niall! - mano mintis pertraukė ji,- ar tu bent klauseisi?!
-Taip... žinoma... - nutęsiau. Koks aš išsiblaškęs...
Perskaitę abiejų raštelius nusprendėm kolkas nieko nedaryt ir žiūrėt, kas bus toliau.
-Myliu tave, ir neleisiu, kad kas nors tave nuskriaustų,- tariau ir pakštelėjau jai į kaktą.
-Užtikrinu, kad man nieko nenutiks, kol tu būsi šalia,- nusijuokė ji ir atrėmė galvą į mano petį. Šiluma apglėbė mane visą. Pakėliau jos galvą ir įsisiurbiau į lūpas. Visas pasaulis aplinkui išgaravo. Likau tik aš ir ji.
Staiga ji atsitraukė
-............
RIMTAI?! 1.18K peržiūrų ir 140 vote?! OMG žmonės aš jus myliu!!! Žiauriai ačiū kad skaitot :3 :*
