Destiny

113 8 3
                                    

Veronikos *P.O.V*

Pakilau nuo kedės ir nunešusi padėklą peržvelgiu visus valgykloje esančius žmones. Jie tokie patys kaip ir aš, kai kurie palikti mažiukai ar net atimti iš tėvų. O aš.. Praradusi savo tėvus ir neturinti net draugų čia, bet kam rūpi? Niekam. Šiame pastate esančiams žmonėms visai nerūpi nei aš, nei kiti vaikai. Visi rūpinasi tik savimi, kam rūpės mergina kuri prarado savo tėvus per jos kaltę. Niekam. Tai pasakiusi nusijuokiau ir nusivaliau bėgančią ašarą. Niekada neverkiu prie jų. Ir neverksiu. Padėjusi padėklą greitu žingsniu išskubėjau iš valgyklos, kad tik nesusitikčiau princesės... Nekenčiamiausios merginos čia.. Ji kaip lipdukas lengvai prisisega, sunkiai nuimsi. Nusipurčiusi nuo tos minties jog galiu sutikti ją nueinu greitai į kambarį ir lengviau atsidusus jog mano kambariokė vėl išėjusi ilgam atsiguliau į lovą ir leidau ašaroms riedėti.

Harry *P.O.V*

Po koncerto nuėjau į persirengimo kambarėlį ir persirengęs paėmiau telefoną į rankas, keli brukštelėjimai ir darbotvarkė atidaryta. Peržiūrėjau ją ir atsidusau vėl reiks dainuot tiems bomžams kabutėse našlaičiams. Na bet anyway po to keliausiu į klubą ir pasiimsiu kokias katytes. Susiruošę su vaikinais pajudėjome iš arenos, įlipome į autobusiuką ir pažiūrėjau į vaikinus.

-Šianąkt vėl manęs nebus, aš su merginomis užsiimsiu kambarį motelyje.-Prabilau aš.

Zayn pažvelgė į mane.

-Nemanai jog tau reiktų merginos?Ilgalaikiams santykiams?

-Zen ilgalaikiai santykiai tik nevykeliams, Liam ir Boo neišsižeiskit.-Pažvelgiau į tėtį Liam ir Boo.

-Harry, Zayn teisus tu turėtum pagalvoti apie tai.-Išgirdau blondžiaus žodžius.

Nieko neatsakęs tylėjau, ką galvoti apie tai jog aš esu ižymus ir nėra nei vienos galinčios su manimi buti ne dėl pinigų, visoms merginoms reikia pinigų, o aš jų turiu. Pajutau,kaip mašina nebe juda ir supratau jog esame vėl prie to bomžino, norėdamas kuo greičiau važiuoti iš čia pradariau duris ir išlipau iš furgono.Pamačiau vaikų namų direktorę ir priėjau prie jos.

-Sveika, Anna. Kaip laikaisi gražuole?-Meiliu balseliu prakalbau,nors ji ir sena tačiau turi dailius apvalumus.

-Sveikas,Harry. Pameni jog tu mano geriausios draugės sūnus?-Ji nusijuokė ir įėjo į vidų.

Nieko nelaukęs nusekiau jai iš paskos tačiau nieko nebuvo, supratau jog ji jau kviečia savo našlaičius.Atsidusęs patraukiau į salę kur mes dainuosim. Paėmęs kelias nuotraukas nuo stalo pamatau merginą šalia jos Anna ir kažkokį vaikiną. Vaikinas apsikabinęs tą merginą per liemenį ir geriau įsižiūrėjęs į vaikiną pamačiau ten Louis. Kaip tik tuo pačiu metu į salę įėjo vaikinai. O už jų daugybę žmonių-vaikų. Atsidusau ir pasiemiau mikrafoną. Kelis kartus pirštais nestipriai trinktelėjau į mikrafoną patikrindamas ar jis veikia.
Tačiau mano akys nukrypo į merginą kuri buvo atsilikusi nuo kitų. Ji buvo mergina iš nuotraukos. Jos aš buvau užhipnotizuotas, stebėjau kaip ji keliauja link savo vietos. Jos eisena priminė man koks aš buvau nedrasus kai susipažinau su vaikinais. Kai mergina atsisėdo ir pažvelgė man tiesiai į akis pabudau lyg iš transo būsenos. Supratau kas tai buvo. Meilė iš pirmo žvilgsnio.
Man buvo neidomu visai ką kalba vaikinai. Man buvo idomi ji ir aš turiu su ja susipažinti.

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Aug 13, 2016 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

Once upon a timeWhere stories live. Discover now