Crazy life.

#21

*rytas*

Pabudau kažkieno glėbyje. Pasisukau pasižiūrėti kas čia per persona ir išsigandus iškritau iš lovos. Auč mano ranka...
Kudlius pramerkė akis ir pamatęs mane plačiai nusišypsojo.
-ko čia šypsais? Ir kodėl mes miegojom vienoj lovoj...?- prisimerkus jį stebėjau, bet jis tik nekaltai į mane žiūrėjo.
-nieko vakar nebuvo... taigi tu pravirkai, aš tave guodžiau ir tu užmigai mano glėbyje.- atsakė. - aš ne toks kaip tu manai.
-prasideda... visi jūs vienodi ir visi norit to paties. - piktai tariau
-ane? Nori įrodysiu kad klysti?- linksmai paklausė.
-ir kaip gi tu man įrodysi?
-persirenk. Varysim pasivaikščiot.- tarė ir užsidėjęs maikę patraukė link durų
-pala pala... aš nenoriu niekur su tavim eit. - pasakiau- tad kodėl turėčiau?
Jis tik pavartė akis ir lėtai priėjęs prie manęs tarė
-mažute... nebūk užsispyrėlė.
Nusijuokiau iš jo žodžių.
-tai dabar jau mažutė?
-na matai bent jau nusijuokiai. - nusišypsojo jis.
-okey... varau persirengt.- tariau ir nulėkiau į vonią.
Nežinau kuom, bet jis man patiko. Toks išsiskiriantis iš kitų. Beja gal jis man padės užmiršti Maiklą...
Apsirengiau juodas timpas ir didelį pilką megztinį su užrašu "2 cute 4 u". Išėjau ir kudliaus neberadau kambaryje.
Nubėgau laiptais žemyn ir pamačiau jį stovintį prie durų.
-gražiai atrodai. Ir tikrai labai mielai. -nusišypsojo.
-eik tu... varom?
- aha.
Išėjom į lauką ir patraukėm link jo mašinos.
-Mes kažkur važiuosim? taigi sakei kad eisim pasivaikščiot... - stovėjau išvis nieko nebesuprasdama.
-eime... - jis tik nusijuokė ir paėmęs mane už rankos nutempė link mašinos.
Atidaręs dureles mane įsodino kaip koks džentelmenas o paskui įlipo pats ir užvedė mašiną.
-tai taip ir nesužinosiu kur važiuojam? - užklausiau.
-nea. - tarė ir įjungė radiją.
Visą ilgą kelią prasitūsinau ir pradainavau o kudlius vis žvengė iš manęs.
Staiga sustojom prie kažkokio parkelio.um... kad aš žinočiau kur mes randamės.
-čia tavo staigmena man? - paklausiau apžiūrinėdama aplinką.
-baik.. eime. - tarė jis ir išlipo iš mašinos. Aš padariau tą patį.
-na o dabar kaip jau ir sakiau einam pasivaikščiot. - nusišypsojo jis
-uh.. na gerai. -tariau ir nusekiau paskui jį
Vaikščiojom valandų valandas. Labai daug vienas apie kitą sužinojom. Jis ištikro yra labai fainas... ir kad ir kaip nenorėčiau to pripažint, jis man pradeda patikt. Ir tikrai ne kaip draugas.
-žiūrėk! Ledai! - suspiegiau ir pradėjau purtyt jo ranką kaip kokia nesveika.
-nori? - jis nusijuokė iš mano veiksmų.
-dar klausi?- tariau ir nusitempiau jį link ledų vagonėlio.
-uh.. taip. Tai... vieną bananinių ir vieną...? - jis klausiamai į mane pažvelgė
-atspėk.
-hm... braškinių?- matėsi kaip jis bijojo susimaut.
-atspėjai!!!- šūkavau ir šokinėjau.
Jis padavė man ledus ir mes nuėjom atsisėst.
Kol valgėm ledus, dar daugiau plepėjom ir dar daugiau sužinojom vienas apie kitą. Jis tikrai šaunus vaikinas.
----------------

Koja už kojos ėjom atgal link mašinos, nes jau buvo tamsu. Kadangi bijojau tamsos, jis mane laikė už rankos.
-tai kaip tau ši diena? Man pavyko įrodyt kad klydai?- paklausė jis ir nusišypsojo savo tobula šypsena.
-aha... buvo tobula. Beja ačiū už ledus. - nuo mano veido niekaip nedingo šypsena.
-nėra už ką... beja žinojai kad tavo šypsena kerinti?- paklausė lyg niekur nieko.
-aw... dėkui! Mokaus iš tavęs. - tariau ir kumštelėjau jam į petį.
Vėl atsisukau į priekį ir sustingau. Ten ėjo Maiklas ir kažkokia pana iš tos foto.
-ar viskas gerai? - Harry žiūrėjo į mane susirūpinęs.
-ten jis... - sumurmėjau.
-kas tas jis?- kudlius stovėjo nieko nesupratęs.
-vaikinas kuris mane išdavė. - atsakiau ir vos laikiau ašaras.
-aaa... nu ne. Tu neverksi dėl to debilo. Eikš. - jis mane stipriai apkabino ir visą laiką murmėjo kad viskas gerai ir kad nusiraminčiau. Tai tikrai gerai veikia. Net nepravirkau.
-žinai ką? Einam su jais pasikalbėt?- klastingai paklausiau.
-ką jau sumanei? - nusižvengė jis
-nieko. Einam. - tariau ir paėmus jį už rankos nusivedžiau.
-labas Maiklai. - "draugiškai" nusišypsojau.
-um... ką tu čia veiki? - mačiau kaip jis pasimeta.
-nieko. Šiaip vaikštom. - atsakiau.
-kas jis? - paklausė Maiklas ir pasišlykštėdamas jį nužvelgė.
-jis yra mano žiaaauriai geras draugas. Tad tu į jį taip nežiūrėk. Nesuprantu kodėl aš su tavim draugavau... - nutesiau.
-kąą???- sucypė ta kalė ir trenkus Maiklui antausį pasišalino.
-ką tu padarei dalbajobe???! - Maiklas užrėkė ant manęs ir... pakėlė ranką? Rimtai? Jis būtų man trenkęs???
-ramiau gerai?! - išgirdau kudliaus riaumojimą šalia. Pajaučiau kaip jis įsitempia.
-ššš... einam. - tariau ir tempiau Harry toliau nuo jo.
Kai jau pradėjom eit link mašinos išgirdom Maiklo balsą.
-Emma, nesusidėk su juo! Aš tave myliu!
Nustebinta jo žodžių atsisukau į jį ir priėjusi išrėkiau į jo veidą.
-užsikrušk!!!
Tada visa nervuota nulėkiau pas Harry ir nuvarėm namo.

Sveikos! ^^ parašiau naują dalį grynai neturėdama ką veikt. Tai vat. Tikiuos patiko:*
Vote❤ jeigu turit kokių pastebėjimų ar pasiūlymų tai komentuokit ir ačiū kad skaitot!
Iki:*