Two hearts

/7/

Svarbus laiškelis dalies pabaigoje :))

--------------------------------

-Ką per šūdą tu čia veiki?!-surėkiau ant jos.

Ji krūptelėjo.

-Klaide...-atsiduso ji.

-Neždinis iš kur atėjusi. Palikai mane, nebe atgausi,-sušnypščiau.

-Bet...-kažką norėjo pasakyti.

-Man nusispjaut ant tavęs. Gyvenau be tavęs dešimt metų, taip gyvensiu ir dabar. Mama, kad ir kaip man tavęs 'gaila',-parodžiau kabutes,-bet tu pati kalta, kad mane praradai. Amžiams,-susiraukusi viską dėsčiau.

-Aš labai gailiuosi...-atsiduso ji.

-Ne, Nina, aš labai gailiuosi, kad jūs sukorėte tokį kelią, kad atsiprašytum manęs. Aš neatleidžiu. Tai, ką tu padarei, yra neatleistina. Tu buvai įjungusi šaltos kalės mygtuką. Dabar aš jį įjungiau. Galit eiti iš kur atėję, bet jei pamatysiu jus savo akiratyje, nueisiu į policija ir paprašysiu, kad jie tau, Nina, neleistų prisiartinti prie manęs nei per 100 metrų. Aišku?-pažiūrėjau į juos.

-Bet tu nieko nežinai, kaip viskas buvo iš ties,-nusivalė ašaras ji.

-Ir gerai. Man nesvarbu, ar tai privertė daryti kažkas kitas, ar nuo to priklausė mano gyvybė, bet motina turi likti su savo vaikais, o ne išmesti jį į gavę su pledu ir šimtu svarų. Aš gyvensiu su savo tiesa, tu gyvenk su sava, bet prisimink, kad dukros tu nebeturi,-sušnypščiau ir užtrenkiau duris. 

Giliai įkvėpiau ir užrakinusi jas, nuėjau į virtuvę. Atsisėdau ant spintelės ir nusijuokiau. Aš ką tik išvadinau savo 'motina' kale, pasakiau, kad aš jai nebe dukra. Kokia šalta kalė aš esu. Vėl nusijuokiau. Pagalvojau, kad būtų gerai pasikeisti savo pavardę. Sėdėjau ir galvojau. Turėdama kelias mintis, nuėjau į balkoną. Kitame sėdėjo Harry's ir gėrė alų.

-Girdėjau,-duslus balsas pasakė. 

Loren atbėgo iš kažkur ir užšoko ant mano kelių.

-Mat kaip,-atsidusau.

-Savo orumą išlaikei,-jaučiau, kaip jis šypteli.

-Dian sakytų, kad nesudaviau antro šanso.

-Mano tėvas daug kartu bandė mano šeimos atsiprašyti, bet aš jam niekad neatleidau. Jis mušė mano mamą, o ji man labai svarbi... Tad tu išlaikei savo orumą ir nenusileidai jos ašaroms,-susiraukė jis.

-Kaip tau skamba Klaidė Hope?-paklausiau.

-Gražiai. Iš ties gražiai,-atsisuko į mane.

-Jei jau neturiu tėvų, tai laikas keisti pavardę,-nusijuokiau.

-Hope, ką ryt veiksite?-paklausė jis ir sukikeno.

-Na, ponas Styles, ryt eisiu pas dantistą, kad išimtų metalus iš burnos, po to keisti pavardės ir tada namo, pavedžiosiu Loren ir grįšiu. Nebent tu nori su manimi ryt praleisti dieną. Mane palydėti pas daktarą, pavardės, namo, pavedžiot Loren, vėl namo ir tada nueitumėme picų ir grįžę, šį kart pas tave žiūrėtumėme filmus. Bet čia tau rinktis,-sumaliau.

Jis saldžiai nusijuokė.

-Manau, kad pasirinksiu tai, ką dabar pasakei,-mirgtelėjo akimi.

-Sutarta. Ryt ryte, 12.20 būk balkone,-nusijuokiau.

-Sutarta,-atsigėrė alaus.

-Aš keliauju į vidų. Jau šalta. Saldžių sapnų,-šyptelėjau jam ir pamojavau.