Sveikimo kelionė

4

Merginos dar kurį laiką pažaidžia ir galiausiai Abigailė paėmusi gražiausią lapą įsega sesei į plaukus. Abi pasidaro keletą rudeniškų nuotraukų. Gabrielė padėkoja sesei už laiką kartu. Namo pareina visiškai kitokios nuotaikos negu išėjo. Kadangi sušalo, išgeria arbatos ir įsitaiso ant sofos su knyga. Paprastai sekmadienis nebūdavo toks ramus. Ji rodos net neprisimena, kada paskutinį kartą laisvu laiku tiesiog skaitė ir niekuo nesirūpino skaitė. Ramia sąžine atmeta Karolio skambučius. Rodos čia, grįžus į tėvų namus prasideda jos naujas gyvenimas. Visiškai kitoks nei kada nors anksčiau. Laikas paleisti praeitį.

Skaitydama nė nepajunta kaip užsnūsta. Praėjus gal dešimt minučių ši vėl pramerkia akis. Nors ir pailsinusi akis jaučiasi dar labiau pavargusi negu iš pradžių. Žino, kad kol dar nėra devynių vakaro eiti miegoti neprotinga. Vis dėl to keletą kartų nusižiovauja. Sesė sunerimusi pažvelgia į ją ir paklausia, ar ši gerai jaučiasi.

- Viskas gerai. Tik truputi pavargau. Manau, teks eiti miegoti anksčiau.

Ryte atsikelia be atidėjimo mygtuko spaudinėjimo. Tai jai visiškai nebūdinga. Nors žino, kad tikrai nepavėluos susiruošia greitai. Lieka dar pusvalandis, tad ramiai išgeria kavos. Gabrielė visai kaip vaikystėje valgo sausus pusryčius taip pat gerdama kavą. Palaukia kol sesė pavalgys ir paklausia ar ši pasiruošusi. Mašinoje beveik nesikalba. Gabrielė kiek apsnūdusi, prastai išsimiegojo. Privažiavusi prie mokyklos apkabina sesę ir palinki geros dienos mokykloje. Net nepastebi, kad nuoširdžiai nusišypso. Panašu, kad nauja ryto rutina daug geresnė negu gyvenant vienai ir praktiškai nebendraujant su šeima. Kadangi universitete šiandien paskaitų nėra, žino, kad turės dirbti visą dieną. Pietų pertraukas skirs namų darbams ir informacijos kursiniam darbui paieškai. Privalo pagaliau pradėti jį rašyti. Gruodis juk atsiskaitymų metas - tiek mokykloje, tiek universitete. Vos įėjusi į ofisą ir pasisveikinusi su kolegomis eina į savo kabinetą. Be dvidešimt aštuonios. Visada stengiasi į darbą ateiti anksčiau. Savo punktualumu dažnai nustebina net vadovą, ypač kai atėjo į darbą visa valanda anksčiau. Jau nebežino ar stengiasi nuoširdžiai ar tiesiog nori įsiteikti vadovui ir įrodyti, kad yra verta paaukštinimo. Dirba interjero dizainerio asistente, kas yra glaudžiai susiję su jos studijomis. Nieko nelaukusi įsijungia kompiuterį, surenka radijo stoties M-1 puslapio pavadinimą ir įsijungusi radiją kimba į darbus. Džiaugiasi, kad nereikia su niekuo dalintis savo kabinetu ir niekas netrukdo. Ją erzina tik vienas dalykas - kadangi yra tik asistentė, jai tenkančios užduotys dažniausiai yra nuobodžios ir ne kūrybiškos. Nors atsakomybių daug, nuo jos mažai kas priklauso. Džiaugiasi, kad vadovas su ja tariasi net dėl smulkmenų ir atsižvelgia į jos nuomonę. Sprendimus priima pats dizaineris ir klientas. Ji turi užtikrinti, kad įvyktų susitikimai, bendradarbiauti ir derėtis su tiekėjais, atsakinėti į klientų skambučius ir elektroninius laiškus, tinkamai suplanuoti erdves, vesti ir saugoti aplankalus susijusius su projektu. Būtent tai ir yra didžiausia jos motyvacija paaukštinimui. Nori išnaudoti visą savo potencialą, bet kol kas tam nėra galimybės. Kai be jokių dizainerių, naudodamasi tik savo įgūdžiais, įsirengė butą pasirūpino, kad visa įmonė apie tai sužinotų. Karolio būstą atnaujino tyliai. Su kolegomis beveik nesikalba, tik tiek, kiek būtina. Į darbą ateina dirbti, į universitetą - mokytis. Diena praeina be staigmenų. Kadangi visas jai pavestas užduotis atlieka ankščiau, turėdama laiko iki darbo pabaigos renka informaciją kursiniam darbui. Parašo Deimantei ir pasiūlo susitikti universtiteto bibliotekoje, nors Deimantei bibliotekos yra nuobodulio sinonimas. Ji negali pakęsti skaitymo ir mokymosi. Net būdama visiška Abigailės priešingybė, ji geriausia Abigailės draugė nuo pradinės mokyklos. Jos trumpai pasikalba ir toliau mokosi. Tiksliau, Deimantė apsimeta, kad mokosi.

- Abigaile, ką veiksi penktadienį? - lyg tarp kitko užklausia.

- Nežinau. Neturiu plano. Greičiausiai prie kursinio sėdėsiu.