Sveikimo kelionė

6

Ryte pramerkusi akis Abigailė maloniai nustemba, kad Deimantė vis dar šalia. Galvojo, kad ši pasielgs kaip Abigailė po savo nuotykių - išeis vos prabudusi, o gal net naktį nepalikdama jokių ženklų. Be jokių atsisveikinimų, raštelių, dovanų, lyg nieko nebūtų įvykę. Tokios įvykių baigties nei viena nesitikėjo. Baisiausi tik tai, kad iš tikrųjų išdavė savo vaikiną, nors anksčiau nebuvo nė pagalvojusi apie neištikimybę. Pagirių nėra, galvos neskauda, nepykina, tad Abigailė ramiai guli laukdama, kol Deimantė atsibus. Stengiasi nesigraudinti, tik ne dabar. Kaskart pavartojus alkoholio kitą ar net tą pačią dieną pradeda be priežasties graudintis. Jei ne šalia mieganti geriausia draugė kažin ar būtų ženklų, kad vakar gėrė. Dar tik pusė devynių, o Abigailė jaučiasi puikiai išsimiegojusi. Po beveik penkiolikos minučių atsibunda ir Deimantė. Abi pasižiūri viena į kitą ir nusišypso. Abigailė pajunta, kad kiek nurausta.

- Labas rytas - mieguistai pasisveikina visiškai nesutrikusi.

- Sveika. Kaip jautiesi? - rūpestingai pasiteirauja.

- Truputį galvą skauda, bet viskas gerai.

- Na, tada keliamės. Nedrybsokim lovoje visą dieną.

- Juk nesirengsiu, ką vilkėjau vakar, o kitų rūbų neturiu. Nieko nepasiėmiau, kai važiavom pas tave. Ką tavo sesė pagalvos? Netriukšmavome vakar, tikiuosi

- Ko čia pergyveni? Pamiršai, kad mūsų vienodi rūbų dydžiai? Tuoj surasiu ką nors savo ką galėtum apsirengti. O mano sesės nereikia bijoti. Mama gal truputį duotų velnių. Ypač jei sužinotų kas vakar įvyko...

Draugės akyse pasirodo baimė sumišusi su liūdesiu. Ar ji gailisi? Susimąsto Abigailė. Atrodo, kad Deimantė tuoj pravirks. Mergina supranta, ką Abigailė turėjo galvoje sakydama "kas vakar įvyko", ir su alkoholiu tai nesusiję. Apsimesti, kad nieko nebuvo tikrai nepavyks. Kažkas pasikeitė. Anksčiau tokie atsitiktiniai permiegojimai būdavo savaime suprantama.

- Ar mes vis dar geriausios draugės? - draugės balsas sudreba, o akys prisipildo ašarų.

- Žinoma. Tik nekalbėkim apie tai dabar. Pasistenkim pamiršti. Niekas po vakar nakties nepasikeitė... - Užtikrina žiūrėdama draugei tiesiai į akis, nors pati abejoja savo teigimu.

- Ar pati tuo tiki? - užklausia žiūrėdama draugei tiesiai į akis.

- Ne. Prašau, Deimante... Neapsunkink visko.

- Žinai, aš ne tavo tėvų labiau bijau, o Karolio.

Kai nusileidžia Gabrielė jau atsikėlusi ir pasiūlo abiems kavos. Abigailė susimąsto, ar ši žinanti, kad šįkart Deimantės vizito priežastis kitokia nei įprastai. Sesė, jei ir žino ar įtaria, visiškai to neparodo. Elgiasi įprastai. Įtarimą kelia tik neįprastas Abigailės tylumas. Pavalgiusios namuose ilgai neužsibūna, su Bolt nuvažiuoja iki Deimantės namų, kad pasiimtų savo mašiną. Susirinkusi likusius savo daiktus skubiai atsisveikina ir keliauja namo. Net neapkabina. Kiniečiai įjungia skalbenkę visu pajėgumu. Oi, maldą tai pamiršau... Pasimeldžia, bet net ir tai nepadeda. Koks tikslas čia dabar man melstis... Negirdi tas Dievas manęs, net jeigu yra... Iš viso, kam man jo reikia? Nusivylusi grįžta namo ir iš karto užsidaro savo kambaryje. Kurį laiką kankinama minčių nutaria paskambinti Izabelei. Jei yra tinkamas laikas pirmam žingsniui, jis yra dabar. Per vieną savaitę jau du kartus įsitikino, kad nieko nekontroliuoja. Gyvenimas iš tikrųjų nevaldomas. Gal vertėtų visiškai atsisakyti alkoholio ir gelbėti savo santykius kol dar ne vėlu? Gal vis dėl to Gabrielė teisi dėl Abigailės išgėrinėjimo ir tai jau tampa problema? Ji negali paneigti, kad jaunesnioji sesuo yra kur kas įžvalgesnė ir išmintingesnė nei gali pasirodyti. Izabelė neatsiliepia ir mergina iš karto pajunta tuštumą. Vienintelis žmogus, su kuriuo ji norėtų pasikalbėti, negali atsiliepti. Ji pasijaučia kaip niekad vieniša. Kitų narių numerius taip pat turi, bet su jais šiuo metu nenori kalbėtis . Trumpai pasiginčijusi su savimi parašo globėjai žinutę "Labai reikia pasikalbėti. Prašau, paskambink, kai galėsi". Iš kambario išeina vien tam, kad pasiimtų kalną saldainių ir kitų skanumynų, tada vėl grįžta. Gabrielei paklausus, kas nutiko, patikina, kad viskas gerai. Baltas melas. Jei sakytų tiesą turėtų pasakyti, kas nutiko vakar, o apie tai ji nenori net galvoti.