The Only Answer - Innocent |STYLES|

Part 1

- Metas mieloji. - tarė man mama. 

Dark kartą pažvelgusi į veidrodį, pasitvarkiau savo ilgą,vos grindis siekiančią raudoną suknelę ir lydima mamos išėjau iš kambario. 

Įsikibusi mamai į parankę, lėtai pradėjau leistis laiptais žemyn. 

Visi mano aštuonioliktojo gimtadienio svečiai, atsisuko į mane ir aiktelėjo. 

Šiandien aš buvau nepanaši į save. Mano veidą dengė vakarinis makiažas, kuris suteikė man moteriškumo, ilga raudona suknelė, nugaroje puošta nėriniais, išryškino mano kūno linkius, o aukštakulniai suteikė man grakštumo. 

Man nusileidus į apačią, visi pradėjo mane sveikinti ir linkėti gero aštuoniolikto gimtadienio. Visų veiduose švietė tikros šypsenos, bet tik ne mano. Mano lūpos šypsojosi netikra šypsena. 

Aš visą gyvenimą nelaukiau šios dienos - savo aštuonioliktojo gimtadienio. Po jo, kitą dieną turėsiu prarasti nekaltybę, o tada ištekėti už vyro kurį man išrinks Mr.Styles. 

Nesuprantu kodėl, mes turime gyventi pagal kažkokias taisykles, kurias sulaužius laukia mirtis. 

- Tau viskas gerai? - rūpestingai paklausė manęs mano draugas Arthur. 

- Taip, - apsimestinai šyptelėjau. - Tiesiog užsigalvojau. 

Jis linktelėjęs, apsisuko ir nužingsniavo pas savo žmoną Veroniką. 

Mano gimtadienio vakarėlyje buvo susirinkę pusę miesto. Puse čia esančių žmonių, net nepažįstu ir nesu nei karto mačiusi. Tikriausiai, tai tėvų draugai. 

Niekam nepastebima, išėjau iš didžiosios menės, ir kelias minutes paėmusi ilgu koridoriumi, įėjau į erdvų balkoną. 

Priėjusi prie akmeninio suoliuko, kuris stovi visus aštuoniolika mano gyvenimo metų, atsisėdau ir pakėliau akis į vakaro dangų. 

Dangaus skliaute žibėjo milijonai, o gal milijardai žvaigždžių. Tikriausiai jų niekas negali suskaičiuoti. Mėnulis buvo savo aukščiausiame dangaus  taške ir švietė, suteikdamas jaukumo. 

- Kodėl nesi savo pačios gimtadienio vakarėlyje, gėlelę? - už nugaros pasigirdo, užkimęs vyro balsas. 

Krūptelėjusi, staigiai atsistojau nuo suoliuko ir atsisukau į nekviestą svečią. 

Mano akys išsiplėtė kai atpažinau šį vyrą. Jo garbanoti plaukai, buvo šiek tiek užkritę ant jo žalių lyg smaragdai akių, o jo laikysena buvo tvirta, išdidi, rodanti valdžią bei galią. 

- Nemanau, kad tai jūsų reikalas Mr.Styles . - kuo tvirtesniu balsu atsakiau. 

Nors išorėje atrodžiau nepalaužiama, bet viduje drebėjau kaip epušės lapas. Bijojau šio vyro, nes žinojau, ką jis man gali padaryti už ne taip ištartą žodį ar netinkamai atliktą judesį. Turiu kalbėti su juo nuolankiai ir mandagiai, atsakyti tikslų atsakymą, bet šį kartą pasielgiau neapgalvotai. 

Staiga Mr.Styles žengė kelis žingsnius arčiau manęs, o tuo tarpu aš atsitraukiau. Jaučiau kaip mano nugara susiduria su akmeniniais balkono turėklais, ir tai man sukėlė krūtinėjebaimę. 

- Žinai, kas aš esu, bet vis tiek elgiesi drąsiai. - stovėdamas priešais mane, prabilo Mr.Styles. - Mane tai žavi. 

Baimingomis akimis stebėjau šį priešais mane stovintį vyrą. Sunkiai prarijau burnoje susikaupusias seiles, dėl baimės apėmusios mano kūną. 

Mano kūnas sudrebėjo, kai Mr.Styles ranka pakilo, ir švelniai prigludo prie mano, nuo šalčio, paraudusio skruosto. Mano akys žvelgė į žalias, gilias akis. 

Mr.Styles veide pasirodė vos pastebima šypsenėlė, kai bandžiau atsitraukti. Aš tiesiog stovėjau it statula ir stebėjau garbanotų plaukų vyrą. 

Staiga Mr.Styles kūnas palinko arčiau manojo, iš sulaikiau savo kvėpavimą, kai jo šaltos lūpos vos juntamai prigludo prie mano ausies. 

- Esi graži gėlelė, labai graži. - gundantis šio vyro balsas atsimušė į mano, nuo šalčio pašiurpusią odą. - Kaip gaila,kad teks tokią gražią, nekaltą gėlelę, sugadinti. 

Netikėtai pajaučiau jo šaltas lūpas, trumpam prisiglaudžiant prie mano skruosto. 

Tada kaip ir staigiai atsiradęs, Mr.Styles atsitraukė, ir pažvelgęs paskutinį kartą į mane, apsisuko ir paliko stovėti mane vieną balkone, nesupratusią ir išsigandusią. 

Vos jam dingus, pajaučiau kaip mano keliai linksta ir aš pasiremdama į akmeninius balkono turėklus, atsisėdau ant šalto suoliuko. 

Giliai kvėpavau, bandydama atsigauti. Negalėjau patikėti, kad šitoks gražus, gundantis vaikinas, ką tik buvo čia, su manimi. 

Jis atrodė toks bauginantis ir valdingas. Nesistebiu, kodėl viso jo bijo. 

- Dukrą? - įėjusi į balkoną, paklausė mama. - Tau viskas gerai? 

- Taip.- vis dar sunkiai kvėpavau. - Man tiesiog reikėjo ištrūkti iš to gimtadienio vakarėlio triukšmo ir pabūti vieniai. 

Mama suprantamai linktelėjo ir priėjusi padėjo man atsistoti. Vis dar jaučiausi išsigandusi, nuo netikėto Mr.Styles pasirodymo. 

- Na gi, eime. - šyptelėjo mama. - Laikas pjaustyti tortą. 

*****

Jau buvo po vidurnakčio, bet vakarėlis vis dar tesėsi. Buvau išsekusi, tad atsisveikinusi su su mama, užlipau laiptais į viršų, į savo kambarį. 

Nusivilkusi prie kūno prigludusią suknelę, įėjau į dušo kabina, ir šyptelėjau kai karštas vanduo pasiekė mano pavargusį kūną. 

Paėmusi dušo žele, įspaudžiau jos šiek tiek ant kempinės ir pradėjau muiluotis savo kūną. Po dviejų minučių, nusiploviau nuo savo kūno visas putas. 

Išjungusi vandenį, išlipau iš dušo kabinos ir rankšluosčiu nusišluosčiusi savo kūną, apsirengiau naktinius. Tada paėmusi makiažo valiklį, nuo savo veido susivaliau makiažą ir vandeniu nusiplovusi veidą, išėjau iš vonios kambario. 

 Įėjusi į kambarį, lėtai palindau po patalais ir išjungusi stalinę lempą, lėtai užmerkiau savo akis. 

***********************************************************************

Na štai pirmoji istorijos dalis :) Atsiprašau, kad tik dabar parašiau, nes negalėjau susikaupti pastarosiomis dienomis su istorijos rašymu :/ Žinau, kad trumpa, bet kitą pasistengsiu parašyti ilgesnę :P

Taigi ką manote apie pirmąją dalį? Patiko/nepatiko? 

Naujai noriu 3 nuomonių ir 6 VOTE