The BITCH xZ.M ✔

9

  -Štai čia svečių kambarys. Paėjus į kairę pamatysi duris, kurios veda į dušą. O apačioje yra  virtuvė, jauskis kaip namie. Aš būsiu už dviejų kambarių nuo tavo.-Zayn viską išdėstė ir nusišypsojęs išėjo iš kambario. Atsidusau ir numečiau kuprinę ant didžiulės lovos.

Iš ties visas Zayn namas buvo didžiulis. Nors mane labiau stebino faktas, kad visa tai jo. Jokių tėvų ar kažko panašaus. Daugelio svajonė, galbūt netgi mano. Dar keisčiau, kad jo tėvai, kurie neseniai jį rado pradingę. 

Atsidusau ir ranka perbraukiau plaukus. Nusimetusi drabužius pasinaudojau dušu ir apsijuosusi tik rankšluosčiu išėjau vonios. Ant mano lovos gulėjo Zayn. Pasirodo, jis laukė manęs.

Išsigandusi cyptelėjau ir paleidau iš rankų rankšluostį. Zayn akys išsprogo ir jis nusijuokė susivokusi čiupau rankšluostį ir prisidengiau savo kūną. Žinoma, tik man taip sekasi.

-Pamiršk ką dabar matei.-Pasakiau ir Zayn veide atsirado šypsena. Aš nuleidau galvą, kad uždengčiau raudonus savo skruostus.

-Nepavyks, kai tavo kūnas toks gražus.-Jis iškišo liežuvį ir aš prunkštelėjau. Vis dėl to, to kas įvyko nepakeisi.

Esu ir liksiu žioplė.

-Gerai eik.-Paėmiau jį už rankos ir stumtelėjau iš kambario Zayn juokdamasis išėjo, o aš atsidususi atsisėdau ant lovos.

Kartais tikrai nesuprantu jo. Jis taip žaibiškai įsibrovė į mano gyvenimą. Juk mes pykomės, o dabar jis elgiasi su manim taip, kaip gyvenime niekas nesielgė.

Greičiausiai tam reikalingi  tikri draugai. Iš vis tas jo gerumas... Kodėl jis iš vis sumanė būti su manimi draugais? Vis dar negaliu patikėti tuo. Iš ties nesuprantu daug ko, bet jo draugystė tikras galvos skausmas.

Jis vienintelis mano draugas. Tikiuosi tokiu ir liks.

Atsidusau ir viena ranka iš rankinės išsitraukiau savo apatinius ir palaidinę. Atsistojau ir greit nuėjau į vonią . Daugiau tokios kvailos klaidos nekartosiu. Apsirengusi grįžau į kambarį ketinau eiti miegoti, bet čia ir vėl sėdėjo Zayn. 

-Mums reikia pasikalbėti..-Pasakė jis ir paėmęs mane už rankos nusivedė į savo kambarį. Nesupratau, kam tai? Manau galėjome kalbėtis ir kambaryje, kuriame jis leido man apsistoti.

-Taigi?-Pasakiau ir Zayn pažvelgė į mane liūdnu žvilgsniu.

-Aš..-Jis pradėjo kalbėti, bet staiga man pasidarė taip silpna, kad pradėjau krisit ant žemės.-Šūdas, Mari..-Jis nusikeikė.-Einu atnešiu tau vandens, pasėdėk čia..-Lėtai pasakė ir aš susiraukusi pridėjau ranką prie savo galvos.

Spėju, tai dėl to, kad šiandien nevalgiau nieko. Tik gėriau kavos ir tai viskas.

Apžvelgiau tamsų kambarį. Zayn akivaizdžiai mėgo tamsias spalvas. Visas kambarys buvo jomis išmargintas. Pastebėjau nuotraukos rėmelius, pro mažą tarpelį esantį tarp rudų durų.

Pripažinsiu aš labai smalsi, o Zayn per daug paslaptingas, tad tiesiog atsistojau ir apsidairiusi stumtelėjau duris. Po kelių sekundžių į rankas paėmiau vieną iš nuotraukų. Ji iškrito man iš rankų. 
Zayn ir Nataša. Tas šūdžius mane maustė. Nuotraukoje jie bučiavosi. Bučiavosi?! Greit susijaudinusi pasilenkiau ir pradėjau rinkti sudužusios nuotraukos šukes, vos paėmiau ją iš jos iškrito raštelis. Dar labiau nustebau pamačiusi Natašos raštu parašytą raštelį.

"Pasiilgau  tavęs xx Ačiū už pagalbą su Mari"

Štai kodėl Zayn staiga ėmė elgtis su manimi taip gerai. Šunsnukis... Kaip jis galėjo taip man meluoti?

-Mari..Aš..-Zayn neturėjo ką pasakyti, apsisukusi trenkiau jam per veidą ir pastūmusi jį greit išėjau iš kambario. Nuėjau į kambarį, kuriame turėjau praleisti naktį ir greit susirinkau daiktus ir apsirengiau.

Dingstu iš čia.

Juokingiausia, kad buvau pamaniusi, kad jis mano draugas.

Greit nubėgau laiptais ir buvau beveik prie durų, bet Zayn pasivijo mane ir suėmė už mano rankos.

-Kas?-Piktai paklausiau.

-Atleisk..-Pasakė patvirtindamas mano versiją. O aš dar maniau, kad jis geras, kad jis netoks kaip visi, bet jis dar didesnis šūdžius už visus.  Jau geriau tiesiai šviesiai parodytų, kad nekenčia manęs, o ne meluotų už nugaros.

-Tikiuosi degsi pragare.-Piktai paskiau ir išbėgau iš jo namų. Aš dar maniau, kad jis mano draugas, o jis pasirodo pats didžiausias priešas.

Nežinau kur eisiu ką darysiu, bet vieną žinau puikiai. Nataša ir vėl laimėjo prieš mane. Kodėl aš ir vėl patikėjau ja?! Juk ne kartą pasimokiau, kad  iš jos galima tikėtis visko. Dabar turėjo būti mano laikas atkeršyti jai.

Kol ji nedings iš mano gyvenimo, tol aš būsiu nelaiminga.

Geriau pagalvojusi apsisukau ir nuėjau prie Zayn namų. Priversiu jį papasakoti man viską, ką Nataša rezgė prieš mane.

Paskambinau į duris ir netrukus jas atidarė apsimiegojęs Zayn, kuris vilkėjo tik pižamines kelnes.

-Mari?-Jis sutriko ir keistai pažvelgė į mane, lyg vis dar netikėdamas, kad stoviu prieš jį. Ištiesiau ranką ir jį pastūmiau atgal, o tada pati įėjau į jo namus.

-Mes abu žinome, kad tu man skolingas tiesą.-Paprastai pasakiau ir dar kartą stumtelėjau jį link svetainės. Numečiau savo tašę ir dirbtinai nusišypsojau jam.

-Ką tu nori išgirsti?-Pasimetęs ir eidamas atbulomis paklausė, o tada ir vėl patrynė savo akis.

-Viską.-Pasakiau ir dar kartą stumtelėjau jį. Jis krito ant sofos, o aš atsistojau prieš jį dar nugvelbdama viskio butelį. Užsiverčiau jį.

-O jai aš nenoriu tau nieko sakyti?-Zayn paklausė ir prikando lūpą nužvelgdamas mane. Galėčiau trenkti jam, bet susilaikysiu. Tuputį pasilenkiau ir ranka pasirėmiau į šalia esantį sofos atlošą.

-Tuo met aš galiu imtis skaudžių veiksmų.-Paprastai pasakiau.

-Galbūt ir papasakosiu, bet už tai kai ko noriu.-Jis atsistojo, pašaipia šypsena nužvelgė mane ir uždėjo savo ranka ant mano liemens. 

Kaip greitai gali pasikeisti žmogus. Aš taip ir nujaučiau, kad jis melagis.

-Iš kur žinoti, kad galiu tavim pasitikėti?-Prunkštelėjau ir iškėliau antakius į viršų.

-Mes abu žinome, kad Nataša duodasi su visais, o man labiau patinka nauji dalykai.-Jis mirktelėjęs pasakė ir aš prunkštelėjau. Tas kvailas mergišius.

-Man reikia įrodymų, kad tu tikrai gali man padėt..-Atšoviau ir jis nusišypsojo velnio šypsena.

-Gerai, štai tau vienas. Geriau pasisaugok prieš kažką valgydama. Nataša turi minčių tave nuodyti.-Mirktelėjęs pasakė ir aš nusišypsojau. Aš taip ir žinojau, kad ji tikra kalė.

-Sutinku.-Paprastai pasakiau.-Susimatysim pirmadienį..-Greit pasakiau ir išmoviau iš jo namų, palikdama jį su šypsena veide