I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 22

-Tu visiška merginų priešingybė.-pasakė.- Visu pirma žaidi fudbolą. Ir čia ta tikrąją prasme žaidi, o ne begioji po stadioną ir stengiesi, kad į tave nepataikytu kamuolys. Tada tu vienu metu atrodai tvirta, pasitikinti ir šmaikšti, linksam mergina, kuri tiesiog džiaugiasi gyvenimu. Kita akimirka tu pažeidžiama, jautri ir atrodo, kad tuos subyrėsi. Be visa ko tu labai graži, miela ir vardyčiau dar daug. Su tavim labai gera šnekėtis ar tiesiog sėdėti šalia ir tylėti. O kas svarbiausia, kai kiekvieną kartą tave pamatau vis išnaujo pamilstu. Ir taip pagrindinė šios kalbos mintis buvo sudelioti savo mintis ir jas iš sakyti trimis žodžiais.-jis pasilenkė ir sušnybždėjo man į ausį.- Aš tave myliu..

Po šitų žodžių sustingau. Mano širdis virpėjo ir žinojau, kad ji atsako į jo jausmus. Pažvelgiau jam tiesiai į jo nuostabias akis ir plačiai nusišypsojau. Net pati nepajaučiau kaip apsiviniojau rankomis jo kaklą ir stipriai įsisiūrbiau į jo lūpas. Pajaučiau kaip bučinio metu jis šypsosi. Tai sukėlė šypsena ir man. Kai atsitraukėm vienas nuo kito.

-Aš ir tave myliu.-pasakiau.

-Tai manau sutiktum būti mano mergina?-paklausė.

-Tik jei dar kart pabučiuosi.-pasakiau o viduje šokinėjau iš laimės. Louis dar kartą mane pabučiavo ir stipriai apkabino. Pirmą kart gyvenime jaučiausi tokia laiminga.

-Tu net neįsivaizduoji kaip aš jaudinausi tau tai pasakydamas.-pasakė po keletos minučių tylos.-Tai esu sakęs tik vienam žmogui ir likau žiauriai įkaudintas.

-Aš to nesakiau dar niekam, todėl paprašyčiau nesuteigti man progos būti įkaudinta.-pasakiau ir jis mane apkabino.

-Niekada.-pasakė.

-Tai gerai.- dar kart pabučiavau.

-Aš sakau tai priklausomybė.-pasakė.

-Gal baigsi?-pasakiau juokdamasi. Jis irgi juokėsi?- galiu paklaust?

-Taip žinoma.-pasakė.

-Turi šiandien planų?-paklausiau.

-Ne.-pasakė.-Ketinau visa laiką praleisti su savo mergina.-pasakė.-Girdi kaip gražiai skamba. Mano mergina.-aš nusijuokiau.

-Tai gal tos merginos vaikinas sutiktu šiandien miegot pas ją?-paklausiau.- nes ji lieka viena.

-Jei atsisakyčiau būčiau grynų gryniausias asilas.-pasakė.

-Ne nebūtum.-pasakiau ir jis pakštelėjo man į skruostą. Sėdėjom ant sofos apsikabinę ir pasakojom vienas apie kitą. Buvo labai gerai jausti jį šalia. Nežinau kodėl bet Louis jaučiau tokia stipria meile, kad rodės širdis tuoj iš krutinės iššoks. Kai prigludau prie jo krutinės pajaučiau, kaip stipriai daužosi jo širdis.

-Žinai tavo širdutė daužosi, kaip išprotėjusi.-pasakiau.

-Nieko keista juk ir išprotėjo.-pasakė.-Dėl tavęs.

-Tu man labai geras.-pasakiau.-Ar visada viskas būna taip saldu?-paklausiau.

-Kaip suprast?

-Na pavyzdžiui aš turėjau tik vieną vaikina kaip jau žinai, ir mūsų išsiskirymo nesureikšminau. Na bet tos poros, kurios prisiekinėja amžina meilę, ilgą gyvenimą ir panašiai. Dažnai skiriasi. Žmonės leika įskaudinti ir panašiai. Ne vieną kart teko guosti drauges, dėl to, kad jas metė vaikinai ar dėl to kad jos nebeištvėrė ir pačios juos paliko. Žinau kalbu visiškas nesamones, ypač dabar kaip pati galėčiau galvą guldyti, kad noriu ilgo ir laimingo gyvenimo su tavimi.-kai tariau šiuos žodžius pagaliau susiprotėjau pirma kartą, nuo to laiko, kai mirė mano šeima, aš noriu gyventi ir man dėl to neskauda.-Ačiū.

-Už ką?-paklausė Louis nieko nesuprasdamas. Aš pakėliau galvą ir žvelgiau tiesiai jam į akis.

-Kad sugražinai prasmę į mano gyvenimą, kad sugrąžinai džiaugsmą ir svarbiausia sugrąžinai meilę.-kai tai pasakiau jis pasilenkė ir pabučiavo mane vis dar tvirtai laikydamas glėbyje.

-Su mielu noru padaryčiau tai vėl ir vėl.-pasakė.Aš padėjau galvą vėl ant jo krutinės ir klausiausi jo širdies dūžių. Po kurio laiko jo tiksinti širdis ir tolygus kvėpavimas užmigdė mane.

--------

Pramerkiau akis ir nesupratau, kas vyksta. Prisimenu tik tai kad su Louis sėdėjom ant sofos svetainėje ir aš užmigau. Tai ką aš dabar veikiu savo kambaryje? Atsisėdau lovoje ir apsidairiau Louis nematyti. Pasiėmiau nuo staliuko prie lovos telefoną ir pažiūrėjau kiek valandų. Buvo dar ankstus vakaras. Atsikėliau iš lovos ir įsispyrusi į šlepetes nupėdinau į svetainę. Ji buvo tuščio. Galvojau, kad likau viena, kol neišgirdau indų barškenimo virtuvėje. Nuėjusi pažiūrėti, ten radau Louis. Ir kaip supratau jis gamino.

-Moki gaminti?-paklausiau.

-O labas vakaras, kaip pamiegojai?-paklausė.

-Patogiai.-pasakiau.- tik po to kažkaip keistai teleportavausi į savo lovą ir man tai visai nepatiko.-pasakiau ir patempiau lūpą.

-Norėjau tau pagaminti ką nors.-pasakė ir prėjęs suėmė mano veida savo begalo švelniomis rankomis ir pabučiavo.

-Jei dar kart padarysi tą ką katik padariai tau atleista.-pasakiau jis nusišypsojo ir dar syki pabučiavo.

-Ir taip moku truputi gaminti.-pasakė.- tik nevisada pasitaiko proga.

-Matau šiandien jau pasitaikė.-pasakiau ir nusišypsojau. Jis pasodino mane prie stalo ir padėjo prieš mane lėkštę. Jis man neleido niekuo jam padėti. Jei norėdavau būdavau pasodinama atgal į kėdę. Kol galiausiai jis patiekė vakarienę ir atsisėdo šalia. Buvo smagu į jį žiūrėti, kaip jis mane stebėjo kai ragavau jo pagamintą patiekalą.

-Ir kaip?-paklausė.

-Manyčiau, kad žiauriai skanu.-pasakiau ir šyptelėjusi pabučiavau jį.-Gerai tu buvai teisus tai priklausomybė.

-Sakiau.-Kai pavalgėm jis netgi lėkštes išplovė. Kai jis sutvarkė virtuvę paėmiau jį už rankos ir vedžiau tiesiai į savo kambarį.

-Palauksi kol susitvarkysiu reikaliukus vonioj?-paklausiau.

-Eik tik ilgai neužtruk.-pasakė ir įsitaisė ant mano lovos. Aš iš komodos išsitraukiau pižaminius šortukus ir maikutę. Nubėgau į vonią greit nusiprausiau ir apsirengusi grįžau į kambarį. Greit susidėjau knygas rytojui ir pasiruošiau rūbus, kuriuos rengsiuosi. Visą laik kai vaikščiojau kambaryje jaučiau, kad į mane buvo įsmeigtas žvilgsnis, kuris sekė mane kiekviename judesyje.

-Patinka ką matai?-paklausiau ir atsisukau į Louis jis pasimetė, bet atsakydamas to neparodė.

-Labai.-pasakė.

-Tai gerai.-pasakiusi atsiguliau šalia jo taip, kad matyčiau jo veidą. Žiūrėjau į jo akis ir vos nepaskendau. Jos buvo tokios gražios, tokios tikros, kad neturėjau žodžių joms apibūdinti.-Tavo akys labai gražios.-pasakiau.

-Gerai šito tikrai nesitikėjau.-pasakė nustebęs Louis.

-Upst aš garsiai pagalvojau.-pasakiau ir užsidengiau veidą. Tai buvo labai gėda. Net nežinau kaip tai išsprūdo iš mano burnos. Žinau, kad čia nieko baisaus, bet vistiek kažkaip gėda buvo.

-Nesitikėjau, bet buvo begalo malonu tai girdėti iš tavęs.-pasakė ir pabučiavo mane į kaktą.

-Čia ne į tema, bet kiek merginu esi turėjęs?-paklausiau.

-Na rimtas dvi. Eleanor ir Hannah.-pasakė.-Hannah buvo mano pirmoji mergina, bet jei nepatiko, kad išgarsėjau pradėjau mažiau laiko skirti jai. Bet buvo tik pati pradžia, dar net gerai su vaikinukais nebuvau susipažinęs. Tada ji mane metė ir greitu metu susirado kitą.-pasakė Lousi.

-O Eleanor?-paklausiau.