I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 29

-Štai vaikai.-pasakė močiūtė padėdama po cepelinų porcija su grietine.-Skanaus.

-Ačiū močiūte.-pasakiau. Mes su Louis valgėm, o močiūtė visko klausinėjo.

-Kad ir kas čia buvo dėl to galim ir žudyt.-pasakė pabaigęs.-Ačiū.

-Jam labai patiko, ir dėkoja.-pasakiau.

-Nėra už ką.-pasakė močiūtė.-O jis tikrai labai mielas. Tik pažiūrėk į save, net tavo akys spindi žiūrėdamos į jį.

-Nesiginčysiu jis pavergė mano širdį.-pasakiau, močiūtė atsistojo ir pabučiavusi man į kaktą pasakė. -O dabar desertas.

-Jei pyragas.-net suplojau rankomis kaip mažas vaikas. Močiūtės firminis pyragas buvo mano mėgstamiausias.-Louis dabar valgysi patį skaniausia pyraga pasaulyje.-pasakiau.

-Žinai tu visa švyti.-pasakė ir apkabino mane.

-Tu net neįsivaizdzuoji, kokia aš tau dėkinga už tai, ką dėl manęs padariai.-pasakiau jam ir pabučiavau.

-Hhmmh.-močiūtė atsikrenkštė, ir mano skruostus nudažė raudonis.-štai pyragas. Ir jis miegos ant sofos.

-Taip močiūte gerai.-pasakiau ir vos tramdžiau juoką. Išgirdau durų skambutį.-aš atidarysiu, pasėdėk.-pasakiau ir nuėjau prie durų.

-Labas močiūūū.-už durų pamačiau Mante.-Aaaaaaaaaaa Ariana!!!!-sušuko ir puolė mane apsikabinti.-Kodėl nesakiai, kad grįši?

-Nes pati nežinojau, kai vakar baigėm pokalbį, Na Louis.

-Louis viskas aišku.-pasakė ir įleidau ją į butą.

-Louis čia garsioji Mantė.-pasakiau įėjusi į kambarį.

-Manau dukrele jis suprato iš jos riksmo.-pasakė kikendama močiūtė.

-Labas malonu pagaliau su tavim susipažinti.-pasakė Louis ir paspaudė Mantei ranką. Visą vakara prasėdėjom keturiese. Močiūtė vis bandė mokyti Louis lietuviškai. Ir man buvo labai juokinga kaip jis stengėsi. Jis išmoko nemažai jis išmoko žodį durnius nors ir R raidę sekėsi sunkiai tarti. Močiūtė jį išmokė lietuviškai pasakyti aš mėgstu morkas. Iš to juokiausi susirietusi. Louis ir pradėjo nesveikai juoktis kai aš jam tuos žodžius išverčiau. Močiūtė apie 10 vakaro nuėjo miegoti, tad likome tryse. Aišku Mantė su Louis neužsičiaupdami tauškė. Ir mes visi užmigom ant sofos.

*Rytas*

Atsikėliau ir man labai skaudėjo kaklą nes nepatogiai jį nugulėjau. Visi dar miegojo. Na išskyrus mano močiūtę. Ji kaip visada jau darbavosi virtuvėje. Aš atsikėliau ir nuėjau pas ją.

-Labas rytas.-pasakiau.

-Labas saulele.-pasakė.

-Ką čia taip skaniai gamini?-paklausiau.

-Varškėčius.-pasakė.

-Skanu.-pasakiau ir patriniau rankomis. Visad mėgau močiūtės gaminama maistą.

-Man labai patinka tas jaunikaitis.-pasakė.-Jis daro tave labai laiminga.

-Žinau tokia ir jaučiuosi.-pasakiau.

-Nesakyk ir taip matau kaip tavo akutės blizga.-pasakė.-Aš labai džiaugiuosi, kad tu radai tokį žmogų.

-Močiūte, kas yra? Atrodai liūdna.-pasakiau.

-Liūdna? Aš beproto laiminga.-pasakė.-Tik saugok ir nepaleisk tos lamės, kurią pagavai.

-Tai, kad man atrodo ji mane pagavo.-pasakiau ir mes su močiūte nusijuokėme. Tada išgirdome kambaryje garsus.

-Eik regis tavo princas atsikėlė.-pasakė močiūtė.

-Einu.-pakilau nuo kėdės ir pradėjau eiti link svetainės.-labas rytas gražuoliai.-pasakiau kai pamačiau,kad ir Mantė ir Louis atsikėlę.

-Labas rytas angele.-pasakė Louis atsistojo ir pabučiavo mane.-ką šiandien veiksim?

-Aš atsakysiu už ją.-pasakė Mantė.-Šiandien tu pažindinsiens su Arianos gimtine ir aš busių jūsų gidė.

-O tau į darbą nereikia?-paklausiau.

-Jau nebe.-pasakė padėdama telefoną ant stalo.

-Pavarai.-pasakiau.

-Juk nekiekviena savaitgali grįšti, kad galėčiau tai praleisti.-pasakė.-ir tuo labiau ne kiekviena kart grįšti su antrąją puse.-pasakė lietuviškai, kad Louis nesuprastu.

-Dabar einat valgyt pusryčių.-pasakė įėjusi močiūtė.

-Močiūte gal jau laikas pasakyti, kad tu moki angliškai?-paklausiau.

-Ne dar ne man patinka, kaip jis stengiasi.-pasakė ir mes tryse aš Mantė ir močiūtė nusijuokėm.

-Tik tu neišsiduok.-pasakė Mantė. Louis stovėjo šalia manęs nieko nesuprasdamas, bet vistiek šypsojosi. Pavalgėm pusryčius. Pakaitom nuėjom į vonią ir visi įskaitant ir močiūtę išėjom į miestą. Vaikščiojom visur. Louis buvo viskas įdomu. Aišku mes jam uždėjom akinius su kepure, kad jo neatpažintų fanės. Kai kurios merginos sakydavo, koks jis panašus į Louis Tomlinson ir panašiai. Aprodėm jam beveik visą Panevėžį. Nupirkom visiem šiokių tokių suvenyrų. Vakarėjant buvome visi alkani, todėl nuėjome į kavinę. Susėdom prie staliuko ir Louis buvo leista nusiimti akinius bei kepurę. Visi šnekučiavomės ir valgėm. Mes su Louis užsisakėm vieną šeimininę picą. Močiūtė balandėlių, o Mantė kažkokį kepsnį. Diena buvo nuostabi, bet atėjo laikas eiti namo. Mantė iš kart patraukė į savo namus, prieš tai atsisveikindama, nes ryt ryte mes su Louis jau turėsime išskristi. Grįžę dar trupuri pasedėjo, pagaliau močiūtė su Louis pradėjo šnekėti angliškai, kas jį labai nustebino. Mes su močiūte iš jo reakcijos juokemės kokias 10 minučiu. Atėjus 10 valandai vakaro, ji ėjo miegoti ir mes su Louis likom dviese. Aikšu prieš tai gavau griežtą įspėjimą, kad miegočiau savo kambaryje.

-Šiandiena buvo nuostabi.-pasakė Louis.

-Taip? Patiko?-paklausiau.

-Žiauriai.-pasakė.- dėl to, kad čia labai gražu, ir dėl to ,kad tu su manim ,ir dėl to ,kad šiandien jaučiausi kaip paprastas žmogus išėjęs į miestą ir nedalinęs autografų. Jau senai taip buvo. Net neatsimenu, kada. O kai visiems papasakosiu, kokias skanybes ruošia tavo močiūtė.

-Jo nori tu juos paerzinti.-pasakiau ir nusijuokiau.-Na gerai eisiu miegoti nes ryt anksti keltis.-pasakiau ir apdovanojau jį bučinių. Atsisveikinom ir aš nuėjau į savo kambarį čia senai bebuvau. Norėjau nuvažiuoti ir apžiūrėti kaip laikosi mano senieji namai, bet manau, kažkaip būtų keista. Nors niekam to namo ir nepardavėm. Gyventi jame būtų per skaudu. Persirengusi atsiguliau į lovą ir greit užmigau. Buvau žiauriai nusikalusi.

*Rytas*

Pabudau nuo cypenčio žadintuvo garso. Greit atsikėliau nulekiau į vonią. Apsirengiau ir nuėjau kelti Louis. Bet jis jau susiruošęs, kalbėjo su močiūte ir valgė pusryčius.

-Labas rytas.-pasakiau abiem ir atsisėdau prie stalo.

-Labas saulele.-pasakė Močiūtė.

-Labas angele.-pasakė ir pakštelėjo į skruostą.

-Angele, Arianute tave taip vadindavo tėtis taip?