I still miss you (Lietuviška) (Louis Tomlinson Fanfiction) Complete

Part 30

-Taip Louis to nežinodamasmane pradėjo vadinti taip pat.-pasakiau.

-Labai miela.-pasakė močiūtė,o aš nusišypsojau. Mes su Louis greit pavalgėm ir susikrovę daiktus stovėjomprie automobilio. Aš stovėjau apsikabinusi močiūtę. Man visada būna sunkuišsiskirti su ja. O ypač kai žinau išsiskiriu dar ilgiasniam laikui nei buvauprieš tai.

-Labai tavęspasiilgsiu.-pasakiau.

-Žinau mieloji, žinau.-pasakėir paleido mane. Tada priėjo prie Louis ir apkabino jį aš greit juos nufotkinausavo telefonu. Bus dar daugiau nuotraukų. Jau nuo vakar jų buvo beproto daug.

-Saugok ją.-pasakė močiūtėLouis.

-Prižadu.-atsakė Louis.

-Iki vaikučiai.-pasakėmočiūtė, o mes įlipom į mašiną ir pajudėm dar prieš išvažiuodami pamojomrankomis. Močiūtė atmojo ir nusibraukė ašarą nuo skruosto. Ir mes išvažiavom.Aišku mano prašymų anksčiau.

-Tai kur dar nori užsukti?-paklausė.

-Aplankyti.-pasakiau irsustojau kelkraštyje.-Eisi kartu ar palauksi mašinoje?-paklausiau.

-Aišku, kad kartu.-pasakė irišlipo iš mašinos aš kartu. Nuėjau į gėlių parduotuvytę ir nupirkau baltųlelijų. Tada perėjome gatvę ir įžengėme į kapines kur buvo palaidota namošeima. Louis paėmė mano ranką ir tvirtai suspaudė. Ėjau jau iki kaulų smegenųžinomu keliu. Ir pagaliau sustojau ties kapu ant, kurio ant kapio buvo užrašyta„Karina, James ir Erikas Blunt. Mylintys tėvai ir brolis" ir specialiai manoišgraviruoti žodžiai Erikui. „Ačiū už galimybę gyventi". Atsiklaupiau irpamerkiau gėles. Net nepajaučiau, kaip mano skruostais pradėjo riedėti ašaros.Negalvojau, kad tai bus taip sunku ir vėl. Kiekvieną kartą, kai čia apsilankaunegaliu susitaikyti su tuo, kad jų nebėra ir niekada nebebus. Atsistojau,pasimeldžiau ir grįžau prie Louis, kuris vėl stipriai suėmė mano ranką irnuvalė ašaras.

-Dabar jau galimvažiuoti.-pasakiau prikimusiu balsu. Ir mes patraukėm link mašinos. Įsėdom irpradėjom važiuot į Kauną. Visą kelia su Louis dalinomės jo įspūdžiais. Jamtikrai labai patiko. Kai jau buvom Kaune gražinom mašiną ir patraukėm link orouosto. Dar turėjome valandą iki skrįdžio todėl sėdėjome laukiamajame iršnekėjomės. Kai išgirdom, kad prasidėjo laipinimas griebėme lagaminus irpatraukėm link reikiamu vartų. Lėktuve patogiai įsitaisėm, ir Lėktuvas pakilo.Louis pradėjo žiūrinėti vakarykščias nuotraukas. Kai kurios buvo tikrai labailinksmos, kad net garsu priversdavo nusijuokti. Beskrendant lėktuvu užmigau antLouis peties ir buvau pakelta, tik tada kai lėktuvas jau turėjo leistis.

-Harry sakė mus paims iš orouosto.-pasakė Louis.

-Dar kart didelisačiū.-pasakiau ir pabūčiavau. Ir pagaliau lėktuvas nusileido. Greit išlipau irman patiko tas jausmas, kad po kojom jaučiu tvirtą žemę.

-Vis dar bijojau?-paklausėnusijuokdamas.

-Patikėk.-pasakiau.-ačiūdievui, kad ilgą laiką pramiegojau.-mes su lagaminais patraukėm į automobiliųstovėjimo aikštelę, kur mūsų turėjo laukti Harry.

-Sveiki keliauninkai!!!-sušuko Harry. Mes su Louis pamojom jam. Kai priėjauapsikabinau. Ir pajaučiau keista jausma, kad šis apkabinimas iš jo pusės buvodaug šiltesnis nei paprasto draugo. Bet man tikriausiai vaidenasi.

-Labas.-pasakiau, kaiatsitraukiau ir tada jis draugiškai apsikabino su Louis.

-Važiuojam?-paklausė.

-Važiuojam.-pasakiau.-TikriausiaiKeitės sesuo jau atvažiavo.-pasakiau.

-Keitės sesuo ir kiek jeimetų?-paklausė Harry.

-Net neįsivaizduoju apie ją žinau tik tiek, bet manau tau per jauna.-pasakiau ir mes su Louis nusijuokėm.

-Tai gal užsuksit?-paklausiau vaikinukų.

-Ne ryt ryte mumsintervių.-pasakė Harry.-kitą kart būtinai.

-Nepamiršk.-pasakiau, tadaLouis išlipo iš mašinos priėjo prie manęs ir atsisveikindamas pabučiavo.

-Iki rytojau angele.-pasakėir grįžo į automobilį.

-Iki.-pamojau jųnuvažiuojančiam automobiliui ir su savo lagamnėliu užsiropščiau į butą.

-Grįžau!!!!-sušukau.

-Ariana!!!-suspigo Keitė.

-Nerėk gi girdžiu.-pasakiauir nusijuokiau pastačiau lagaminą ir apsikabinau.-Na sesuo jau atvažiavo?

-Aga su Semu kalbasisvetainiai.-pasakė.

-Tai einamsusipažint.-pasakiau kuo entuziastingiau.

-Einam.-pasakė ir patraukėmlink svetainės, kurioje sedėjo semas ir į Keitę panaši mergina.

-Labas ašAriana.-prisistačiau.

-Malonu susipažinti Kristen.

-Man tai pat.-pasakiau.

-Labas Araina.-pasisveikinoSemas.

-Labas.-pasakiau paprastai.

-Gal galėtumepasikalbėti?-paklausė.

-Nu gerai.-pasakiau ir muduišėjome į virtuvę.

-Aš tikrai norėjauatsiprašyti dėl viso to ką prišnekėjau.-pasakė.

-Ne manęs atsiprašynėk, oLouis. Jis norėjo padaryti man staigmeną, kurią beje ir padarė. O tu priverteijį jaustis kaltu.-pasakiau.

-Aš atsiprašau ir ašpakalbėsiu su Louis.-pasakė.

-Gerai.-pasakiau ir grįžau įsvetainę, kurioje sėdėjau jau viena Keitė.

-Kristen sakė norintiįsikurti.-pasakė ji.

-Gerai tada aš einuišsikrauti lagamino.-pasakiau ir pasiėmusi lagaminą, nuėjau į savo kambarį.Viską susitvarkiau iškrausčiau lagaminą. Susiruošiau rytojui ir grįžusi išvonios palindau po kaldra. Pasiėmiau telefoną ir Louis parašiau saldžių sapnų.Tada akimirksniu užmigau.

*Rytas*

Ah ir vėl tos sušiktospaskaitos. Galiu garantuoti, kad šiandien vėl bus kalbama apie tą renginį. Esupakeliui į universiteta, bet mano mintyse tik Louis. Kaip noriu jį kuo greičiaupamatyti. Vėl pajusti jo bučinius ir ir tuos šiltus apkabinimus. Ačiū dievui,kad šiandien Keitė neina su manim į paskaitais. Nes tikriausiai erzintu mane.Greit priėjau univerą. Ir jau ėjau prie klasės, kai išgirdau, kad kažkas šaukiamano vardą.

-Ariana!!!!!-aš apsisukau ir truputi sutrikau.

-Ar mes pažystami?-paklausiauvaikinuko, kuris mane šaukė. Jis atrodė daug vyresnis už čia besimokinančiusstudentus.

-Galima sakyti ir taip.-pasakėir nusišypsojo. Aš kilstelėjau antakį.

-Galima sakyti ir taip?

-Aš esu Jake.-pasakė.

-Atsiprašau, kad pabūsiunemandagi, bet man tai turėtu kažką reikšti?-paklausiau, jis nusijuokė matosi,kad jam ši situacija patinka..

-Neturėtu.-pasakė.

-Na tai Jake ar kaip ten tavovardas, aš tavęs nepažystu ir neturiu žalio supratimo, iš kur tu pažysti mane,todėl ate.-pasakiau apsisukau ir nuėjau į paskaitą. Pirmoji paskaita dailė.Keista jog kai turėtume kalbėti apie daile, kalbame apie pasaulio naujienas.Tokias kaip globalinis atšilimas ir kaip riekia tausoti gamtą.

-Ačiū uždėmesi, paskaita baigta. Susitiksime rytoj.-pranešė dėstytoja. Atsistojusi iš savo vietospatraukiau link sekančios paskaitos. Muzikos pagrindai. Nors ištiesų keistalankyti tokią paskaitą, kai jau viską žinai. Bet man vistiek patinka galiu peršią paskaitą atsipalaiduoti. Tik nežinau kaip bus dabar, kai senajį dėstytojąkažkas pavaduos. Atėjusi į klasę radau tik kelis ruošiančius pamokai studentus.Įsitaisiau išsitraukiau sąsiuvinį ir užrašų knygutę. Nuskambėjo skambutis, betdėstytojas dar nepasirodė. Į klasę įėjo Jake. Tas pats, kuris šiandien kažkonorėjo iš manęs kolidoriuje. Tikriausiai bus koks naujas studentas, kurismėgsta ir vėluoti.