You and I (FanFiction)

1

You and I

~1~

°°°Septinti metai°°°

- Aš... Aš labai atsiprašau, - numykė garbanius laikydamas rankose mano mėgstamiausią lėlę su jo išlaužta koja. Mano akyse pradėjo kauptis ašaros. Berniukas uždengė man burną ranka ir nusivedė toliau nuo adaro lango, už kurio arbatą gėrė mūsų mamos.
Harry nušluostė man ašaras, o šlapius delnus nusivalė į kelnes.
- Tu... Tu... - sukukčiojau.
Jis mane stipriai apkabino.
- Per gimtadienį padovanosiu tau geresnę...

°°°Dešimti metai°°°

- Aš nenoriu tavęs užgauti, - suzyziau.
- Aš tave mokinu saviginos. Nagi, trenk! - Harry atsistojo laisvesnėje pozoje.
- Bet aš bijau...
- Kas tave gins nuo Liam kai manęs nebus, a? Ir iš vis...
Nespėjus jam pabaigti sakinio, vožiau Harry. Iš garbaniaus nosies pasipylė kraujas.
- Harry! - suspiegiau.
- Viskas gerai, - jis užvertė galvą. - Ir smūgis neblogas, - pridūrė.
Lengviau atsipučiau.

°°° Trylikti metai°°°

- AAA! AŠ VAŽIUOJU! - suspiegiau džiaugsmo pilnu balsu. Tačiau greitai nudribau, o riedlentė viena kažkur nudardėjo.
Harry atbėgęs padėjo man atsistoti.
- Ne taip atsispyrei, Jazz, - užvertė akis Harry ir nusijuokė.
- Riedlentės ne man.
- Aš tave išmokinsiu.
- Tikiu, - nusijuokiau.
- Iki, Jazz, - jis pabučiavo man į skruostą ir nuėjo savais keliais.
Kitoj aikštelės pusei kikeno burelis mano klasiokių. Tiesiog puiku. Ir vėl svaigsta apie mano garbanių. Tos vištos mane negyvai užkniso.

°°°Septiniolikti metai°°°

Pabudau nuo suknisto žadintuvo. Nesusilaikiau ir paleidau jį į sieną. Iš karto pasijutau geriau. Šyptelėjau ir išsikabarojau iš lovos. Apsirengiau ir nusileidau į apačią.
- Labas rytas, mam! - tariau ir pagriebiau obuolį.
- Labas brangioi. Harry jau laukia, - nusišypsojo ji.
Pagriebiau kuprinę ir ne už ilgo jau stovėjau apsikabinusi garbanių.
Besikalbėdami priėjom mokyklą. Vos tik atsidūrus toj pragaro skylėj pre mūsu prišoko mergina su tona makiažo ir šlykščia apranga.
- Kviečiu jus į vakarėli! - suspygo ji. Harry pradėjo nurenginėti ją akimis. Trenkiau jam su alkūne į šoną. Iš kart nustojo.
- Ateisim, - jis išplėšė kvietimus jai iš dirbtinių nagų ir nusišypsojo flirtuojančia šypsena.
Ir vėl trenkiau.
Pagaliau ta striksė nustriksėjo savo striksėjimo keliais.
- Aš ten neeisiu, - pareiškiau.
- Nagi, Jazz...
- Ne.
- Meile, prašau.
- Tik dėl tavęs, - atsidusau.
Jis stipriai mane apsikabino ir sušnanždėjo man į ausį:
- Tu esi geriausia pasauluje. Myliu tave, Jazz.
- Aš ir tave myliu, Hazz, - sukikenau.
- Tai šiandien po pamokų kaip visada? - jo veidą papuošė šelmiška šypsena.
- Oooo taip, - nusijuokiau.

*Po pamokų*

Stovėjom parduotuvės eilėje su šešiom dėžutem kiaušinių. Kasininkė į mus pažiūrėjo kaip į nevisapročius.
- Jūs kiekvieną dieną perkat šešias dėžes. Vaikai, kur jūs juos dedat?
- Mes tiesiog labai męgstam kiaušinius, - pamelavo Harry.