Larry ir aš (FanFiction)

28

Larry ir aš

28 dalis

*** Karinos akimis***

Pabudau nuo saulės spindulių kurie kuteno man veidą. Pasukau galvą į šoną ir sukikenau. Harry miegantis atrodo kaip angelas.
- Labas rytas, - nusižiovavo.
Tas rytinis balsas... Gash...
- Labas, - sukrizenau. – Mums reikia grįžti.... Kiti prisigalvos nesąmonių, - silpnai trenkiau sau per veidą.
- Kad ir ką jie prisigalvos, viskas bus teisinga, - tare jis ir pabučiavo man į nosį. Susiradau numestą ir suglamžitą suknelę . Apsivilkau ją. Kiek galėdama labiau susitvarkiau plaukus. Atsidusau.
- Merginos mane apipils krūva klausimų, - užverčiau akis.
- Gal pats laikas pasakyti?
- Nežinau... - atsidusau. – Gal buvo kvaila pasilikti čia... reikėjo ateiti naktį, - pavarčiau akis.
- Nebuvo jau taip blogai, - nusijuokė jis.
- Einam jau atgal. Aš pasiruošusi rausti iš gėdos ir atsakinėti į nešvankius klausimus, - sukikenau ir pasistiebusi įsisiurbiau Harry į lūpas.
Giliai įkvėpiau stovėdama prie Louis ir Sandros namelio durų. Jau norėjau belsti, bet iš ten išlekė pikta ir paraudonavusi iš pykčio Sandra.
- Kur tu bėgi po velnių?! – taip pat išbėgo ir Louis.
- Kuo toliau nuo tavęs, - atšovė ta ir tvirtu žingsniu nudrožė į hamaką.
- Ammmm, kas nutiko? – paklausiau Louis.
- Atsiknisk, - spjovė ir pats kažkur išlėkė. Kilstelėjau antakį ir nuėjau prie Perrie's kuri sedėjo ir viską stebėjo. Kai pamatė mane jos veidą papuošė keista šypsena ir akys sužibėjo.
- Ką ten veikėt su Harry visą naktį? – sukikeno.
- Manau,kad tai ne tavo reikalas,- tariau maldaudama, kad mano žandai nepradėtu kaisti.
- O jei rimtai, - ji bakstelėjo man į šoną.
- Mušemės, - atsakiau paprastai.
- Visą naktį? – nepatikliai pažvelgė į mane.
- Na, paskui užmigom, - išsisukinėjau.
- O Kodėl tavo suknelė tokia suvelta? Ir žandai raudoni? – ji vis neatstojo.
- Na... nes... Pasiduodu, - užverčiau akis.
Ji užsidengė burną, išpletė akis ir pradėjo tyliai spiegti.
- Gerai, o dėl ko kilo tokie pykčiai tarp Loudros? – paklausiau.
- Kiek žinau, Louis padėjo Sandros ledus ant stalo, o tie ištirpo, - prunktelėjau Perrie.
- Jai rimtai PMS'as – nusižvengiau.
- O, dabar bus, - Perrie porėdė į Louis einantį link Sandros gulinčio hamake.
Jis atsisėdo šalia ir pradėjo kažką šnabždėti. Po kelių minučių jie apsikabino ir pasibučiavo, o tada apsikabine atsigulė.
- Awww, kaip miela, - atsidusau.
- Jų pykčiai trunka daugiausiai dieną, nuobodu, - pavartė akis Perrie ir pasiemė nuo žemės vandens buteliuką.
- O man romantiška, - tariau. – Atrodo, kad jų niekas negalėtu išskirti.
- Tas tai faktas, - truktelėjo pečiais Perrie ir nugėrė didelį gurkšnį vandens. – O kaip naktis su Harry?
- Perrie, - pavarčiau akis.
- Jūs kartu? – paklausė.
- Perrie, - suurzgiau.
- Nejaugi jis toks prastas? – susiraukė Pezz.
- Neee, - pavarčiau akis.
- Nu pasakyyyk, - paplonino balsa ir bakstelėjo man į šoną.
- Baik, - nusijuokiau.
Ji pradėjo mane baksnot.
- Nu TAIP TAIP, - surikau. Visi į mus atsisuko.
- Aš taip ir žinojau! – suriko ji.
- Perrie, tyliau, - sumurmėjau.
- Tegu visi žino, - nusijuokė.
- Tau nieko nieko neimanomą pasakyt...
- Gerai, tyliu, - tare ji ir parodė, kad užsitraukia burną.
- Ačiū, - lengviau atsidusau ir užverčiau akis.
Suzvimbė mano telefonas. Atidariau praneišmą ir nusišypsojau.
-Aš turiu eiti truputį, - tariau ir atsistojau.
- Ar tu...
- Šššš, - sušnypščiau ir nuėjau.
<><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><><>
- Harry, tu čia? – silpnai šūktelėjau mašinų stovėjimo aikštelėje.
Pajutau kai tvirtos rankos apkabina mane per leimenį. Atsisukau ir pasistiebusi įsisiurbiau vaikinui į lūpas.
*** Sandros akimis***
- Tau būtina išvažiuoti atgal pas tą draugą? – varčiau akis stebėdama kaip jis kraunasi daiktus.
- Taip.
- Tai kokio velnio Iš vis čia atvažiavai?
- Norėjau pabūti su tavim.
- Jo dvi dienas, - ir vėl pavarčiau akis.
- Mažute, nepyk, - jis apkabino mane ir pabučiavo į kaktą.
- Aš ir nepykstu... Ką aš čia veiksiu...? Be tavęs, - atsidusau.
- Tegul čia persikelia Karina iš Harry ir Niall namelio.
- Ji turbūt norės pabūti su savo Haroldu, - nusivaipiau.
- Gal, - truktelėjo pečiais. – Na, tu kažką sugalvosi.
Jis apžvelgė sukrautus lagaminus ir atsiduso. Suvarė juos visus už durų.
- Iki, - pakštelėjo į lūpas ir tempdamas lagaminus išėjo.
- Lopas, - sumurmėjau ir nusivilkau prie kitų.

IŠTRAUKA IŠ SEKANČIOS DALIES

Tada ištraukė iš tašės du buteliukus Nestea.
- Gaudyk! – suriko ji ir metė man. Pagavau ir atsukau kamštelį.
- O ne... ne ne ne ne ne NEE! – suriko Harry ir susiemė už galvos.
- Kas yra? Juk čia tik Nestea, - nusišypsojo Liam.
- Tu nežinai, kas dedasi kai jos išgeria to gėralo, - sumurmėjo jis
""""""""" Po 10 minučių"""""""""""
- KA DARYYYT JEI TAVĘS NEMYLI NIEKAS O TU TAIP VISUS MYLIII!!! – Staugėm apsikabinusios.
- Bravo... Į x-faktorių, - pavartė akis Zayn lėtai plodamas.
- Ačiū! – surikau ir nuvirtau ant smėlio. - Aš taip mėgstu jūrąąą, - tariau.