Larry ir aš (FanFiction)

31

Larry ir aš

31 dalis

- Tai tu ir su Niall? Louis neužtenka? Manau, jam nepatiks tai, - tarė ji mosuodama man prieš veidą savo dirbtinais nagais.
- Klausyk, tu man nemuosuok prieš viedą savo netikrasi nagučiais, arba patikėk, paragausi manūjų. O jie tikri, - prunkštelėjau.
- Prisižiūrėjom burundukų, - nusižvengė Kari vis dar gulėdama ant žemės.
- Tu Psiche. Čia nieko nebuvo ,jis tik atbėgo pasislėpti nuo tokios barbės kaip tu, - tariau.
Dabar jau lūžom visi trys.
Ji nieko nesakius nuėjo.
- Žaibas, - tarė Niall. Susitrenkėm kumsčiais.
<><><><><><><><><><><>
Ugnis maloniai šildė man veidą. Sedėjau ant rasto Lous glėbyje ir šypsojausi. Man buvo taip gera, atrodo gyvenime daugiau nieko netrūksta – mylimas vaikinas šalia, nuostabus draugai. Iš Niall gitaros skildo Enrique Iglesias dainų akordai, o tai suteikė vakarui dar daugiau jaukumo. Nenorėčiau nei vieno iš jų prarasti. Na, čia tik netiko Nanetė kuri spoksojo į mano Boo Bear. Prisispaudžiau dar arčiau jo. Staiga nuostabią vakaro tylą nutraukė... Muzika? Apsidairiau. Josh atsinešė visą radiją ir pastatė.
- Šokiai! – suriko Dani ir nusitenpė Liam šokti. Na žinoma, gi ji šokėja... Aš lankiau Amerikos Lotynų šokius, gatvės šokius, bet niekam to nepasakojau, nes neturėjau jokio noro šokti jų prašymui. Namuose visą sekcija su medaliais ir taurėm
- Louis, nori pašokt? – paklausė Nanetė.
- Neprieštarausi? – paklausė manęs jis.
- Ne, žinoma, - šyptelėjau. Jis nuėjo su ja, o aš atsistojau ir nuėjau prie gėrimų stalo. Staiga pradėjo groti muzika, čia čia čia ritmo. Mano klubai pradėjo savaime judėti , o kojos dėliojo nežįmius žingsnelius, kol pyliausi sultis. Staiga laikydama gėrimą rankose, nuvariau į „aikštelė" ir pradėjau šokti su nematomu partneriu. Akies krašteliu pamačiua, kaip Louis paleidžia Nane ir ateina prie manęs. Jis sunėrė mūsų rankas ir pastatė šokio pozoje.
- Kodėl man nesakei, kad lankei? Iš to, kad moki šokti sambą, nemaniau, - nusijuokė jis apsukdamas mane ratu.
- Todėl, kad nenorėjau.
- Aš ir lankiau, - tarė jis dėliodamas „pynutės" žingsnelius kryžiuku, o tada mane vėl staigiai apsukdamas.
- Smagu, - šyptelėjau. Tik dabar supratau, kad visi žiūri į mus ir nešoka.
- Žinot, jūs labai gražiai šokat. Manau, kad praversiu jus užsirašyti į varžybas, - tarė Danielle. – Pati važiuosiu po keturių dienų.
- Ne, tikrai ne, - tariau traukdamasi.
"""""" Po 30 min."""""""""
- Tai į šitą laukelį reikia rašyti vardus? – paklasiau silpnai pirštu bakstelėdama į laukelį.
- Taip.
Taip, vis dėl to ji mane perkalbėjo. Registruojamės su Louis į Rumbos konkursą... Kodėl aš tokia perkalbama?!
- Gal tapsit kokie įžymybės, - sukikeno Dani. – Gi ten metų festivalis.
- Aha. Mane turbūt ir taip ten visi žinos.
- Kaip tais? – paklausė ta.
- Ai, aš gatvės šokių ir amerikos lotynų čempionė kaip ir, - trukelėjau pečiais.
- Tai...
- Nedaug žmonių tuom domisi, nors mane ir rodė keliolika kartų per televizorių kaip nugalėtoja, - sumurmėjau.
- Aišku, - šyptelėjo Danielle.
- Na, viskas, - atsilošiau užpildžiusi paskutinį laukelį.
- Vienas...
- Du...
- Trys! Siųsti! – suriko Danielle ir paspaudė enter.
- Košmaras... taip seniai šokau, - suinkščiau.
- Nieko. Viskas bus gerai, - nusijuokė ji ir išėjo iš mano ir Louis namelio.
Atsistojau ir nuėjau į virtuvėlę.
- Mano!!! Jogurtą??!! – sucypiau ir išplėšiau iš Louis nagų savo jogurtą.
- Atsiprašau, - sukikeno jis. Ir apsivyjo mano liemenį rankomis ne už ilgo sujungdamas mūsų lūpas. Kai norėjau trauktis, jis prisitraukė mane dar arčiau. Suleidau pirštus į jo plaukus ir pradėjau silpnai juos velti. Louis pasodino mane ant virtuvinio stalo. Pagalvojusi link ko tai suka, suvirpėjau. Ar Louis tikrai tas vienintelis, kuriam galiu atiduoti savo nekaltybę? Manau, kad taip. Mes draugaujam apie mėnesį ir aš be proto jį myliu...
Pradėjau segioti jo marškinių sagutes.
- Tai užims daug laiko, - prunkštelėjau.
- Pats kartais nekenčiu jų, - taip pat prunkštelėjo jis.
Galiausei įveikiau tas prakeiktas sagutes ir numečiau jo marškinius. Greitai nebeliko mano suknelės, ji nuskrido... kažkur. Gal į narniją, ką aš žinau. Užšokau vaikinui ant liemenio. Ne už ilgo pajutau, kaip krentu į minkštą lovą.
- Tikrai to nori? – paklausė jis.
Dar kelias minutes kovojau su savimi, bet pagaliau įsitikianau, kad Louis tikrai to vertas. Naktis buvo svaiginanti ir ilga... Švelnūs pirštų galiukų prisilietimai, svaiginantys bučiniai ir aistros pilna atmosfera. Padėjau galvą ant Louis krutinės .
- Myliu tave, - sušnabždėjo jis.
- Aš ir tave, - tariau.
- Be galo be krašto, - užbaigėm abu.
Ne už ilgo panirau į miego karalystę.
<><><><><><><><><><>
Pabudau nuo klyksmo. Atsimerkiau.
- Louis, nenaudeli, tu atemei jos nekaltybę, - klykavo ir juokėsi Karina.
Greitai pajutau, kaip visi subėga į namelį. Užverčiau akis ir atsidusau.
- Kodėl jūs sugadinat tobulus rytus, - suinkštė Louis.
- Nes tokia mūsų pareiga, - juokėsi Zayn
- Iš vis, kaip jūs čia patenkat, - sumurmėjau užsitempdama anklodę ant galvos.
- Jūs durų neužsirakinot, - truktelėjo pečiais Niall.
- O ko tau reikėjo? – pašnairavau į Karina išlindusi iš savo pilies.
- Norėjau pažadint, - patrukčiojo pečiais ji. – Bet man garbė sužinoti pačiai pirmai, kad tu nebekalta, - nusijuokė ji.
- Durnė, - sumurmėjau.
- Gal galėtumėt išeiti? Manau, kad mes tikrai norėtumėm apsirenkti ir papusryčiauti, - prunkštelėjo Louis.

IŠTRAUKA IŠ SEKANČIOS DALIES

- Kada išvažiuos Josh su Nanete? – paklausiau.
- Nežinau. Man regis bus čia iki tol kol išvažiuosim mes.
- Košmaras. Ta Nanetė kažkokią pedofilė, - užverčiau akis.
Louis vos neišpurškė kavos. Užsidengė burną, nurijo, o tada pradėjo juoktis.
- Kodėl? – atsikosėjo.
- Vargšiuką Niall išgasdino... Vos tas infarkto negavo, kai ji paprašė jo numerio.
- Tai štai kodėl jis taip bėgo, - nusijuokė jis.
- Tau reikėjo matyti jo veidą, - prunkštelėjau