Larry ir aš (FanFiction)

33

Larry ir aš

33 dalis
- Visai ne, - tariau.
- Tai... Kada jį užsidėsi? – pakilnojo antakius.
- Gi sakiau, kad niekada, - tariau.
- Žinai, po savatės mano gimtadienis.
- Aš tą žinau, - tariua.
- Ką ma dovanosi? – paklausė jis išsišiepdamas.
- Na gerai jau gerai, - užverčiau akis.
<><><><><><><><><><><><>
- Kam tu nusipirkai šita, - nusijuokė Karina kraustydama krepšius ir ištraukė tą prakeiktą juodą nerinuotą trikotažą.
- Louis privertė, - sumurmėjau, o tai jai sukėlė dar didesnį juoko priepuolį.
- Na, žinai, kad už savatės jo gimtadienis... Planuojam mini vakarėlį, - tare ji.
- Žinau, - tariau.
- O tu per jo gimtadieni to trikotažo neužsidėsi? – sukikeno.
- Sakiau jam, kad užsidėsiu. Bet tai nereiškia, kad iš tikro užsidėsiu, - prunkštelėjau
-Melagė, - nusijuokė ji.
- Bla bla bla, - nusivaipiau.
- O jei rimtai?
- Gal, - prunkštelėjau.
- Ką dar dovanosi? – paklausė.
- O jei rimtai, tai galvoju apie kokį laikrodį... - numykiau.
- Tai gerai galvoji, - nusijuokė ji. – Važiuosim abi rytoj nupirkt. Aš jam tai dar nesugalvojau ką dovanosiu.
- Louis tiesiog myli šokoladą. Dar akiniai su saulės – jis juos ir žiemą nešioja. Be jų negali, - nusijuokiau.
- Dabar žinosiu – daug šokolado ir akiniai nuo saulės, - prunkštelėjo ji.
- Jam tikrai patiks, - šyptelėjau.
- Einam maudytis? – pasiūlė Kari.
- Gerai, tik tuoj, persirengsiu, - tariau ir išsitraukiau iš vieno maišo savo naujajį tamsiai mėlyną kostiumėlį.
- Wooow, - nusijuokė ji.
Nusivaipiau ir užsidariau vonioje. Nusimečiau suknelę ir greitai įlindau į kostiumėlį.
- Galim eit, - tariau išlindusi.
Išėjome iš namelio ir patraukėme link jūros.
- Neee, - tyliai sušukau pamačiusi besimaudančią Nanetę.
- Velnias, - suinkštė taip pat Karina.
- Koks skirtumas. Einam, -atsidusau ir įbridau į šaltą vandenį. Pamačiau plaukiančia mažą žuvelę, todėl iš karto ją sugavau. Mirktelėjau Karinai. Ji sukikeno. Tyliai prisėlinau prie Nanės ir mečiau jai į plaukus žuvį. Ji pradėjo klykti iš lakstyti po vandenį kratydama savo kudlas į visas šalis. Juokiausi net už pilvo susiemus. Kai ta vargšė žuvelė iškrito jai iš plaukų, Nanetė priėjo prie mūsų.
- Jūs kvaišos! Kaip jums negėda?! – subaubė.
- Tu teisi. Vargšė žuvelė, po tokio skrydžio įdomu ar dar gyvens, - sucypė pro juoką Karina.
- Jus esat nesveikos! Psyches! Bukaprotės! – klykavo ta taškydama vandenį, o tas mums sukėlė dar didesnį juoką.
- Jus esat nesveikos! – pamėgdžiojau ją.
Blondinė turbūt nebeturėjo ką pasakyti, todėl nuėjo.
- Nebereikalo blondinė, - nusijuokė Karina.
- Tai kad tu pati blondė, - prunkštelėjau.
- Dažyta. Gi mums susipažinus buvau rūdų plaukų savininkė, - tarė ji.
- Aj, tiksliai, - sukikenau.
Stebėjau, kaip Zayn maigė telefoną. Tada kažką pasakės Perrie'ei ir nuėjo į tą pusę, kur stovėjo mašinų stovėjimo aikštelė. Tada žvilgtelėjau į Nanetę. Ji irgi pamaigė telefoną ir nusekė ta pačia puse. Man sukilo tikrai ne mažas įtarimas... Bakstelėjau Kari. Ji linktelėjo.
- Truputį paseksim... – sumurmėjau.
Besislėpdamos už krūmų atsidūrėme mašinų akištelėje. Ten stovėjo Zayn ir kažko laukė. Ne už ilgo pasirodė ir Nanetė. Ji apsikabino jį ir įgrūdo savo liežuvį mano „tėčiui" į burną.
- Aš tuoj apsivemsiu, - sušnabždėjo Karina.
- Patikėk. Aš ir...
- Iššokam, ar pažiūrim, as dėsis toliau? – pakausė ji.
- Pažiūrim... Jei pradės daryt kažką nepadoraus, iššoksim, - pasūliau.
Ji linktelėjau galvą.
- O ne... – sužiopčiojau iš siaubo pamačiusi, kad ateina Perrie.
- Tik neeik čia, tik neeik, - maldavo Karina suspaudusi kumsčius.
Dirstelėjau į tuos bjaurybes. Tie vis dar laižėsi.
Perrie sustojo.
Jos akyse savo partiją žaidė skausmas.
*** Perrie's akimis***
- Einu parūkyt, - sušnabždėjo man į ausį Zayn.
Linktelėjau galvą ir toliau kikenau su Danielle iš to, kaip Sandra metė Nanetei žuvį į plaukus.
Sandra tikrai... hm kieta. Ji yra labai gera draugė, kuri visada pralinksmins su savo nesąmonėm. Su Karina jos tapo geriausiomis draugėmis, tas aiškiai matosi.
- Kur Zayn taip ilgai, - susiraukė Danielle.
- Na, jis rūko tikrai trumpiau, - tariau. – Eisiu pažiūrėt, - šyptelėjau.
- Tu bent žinai, kur jis?
- Numanau, - nusijuokiau.
Tiesiu taikymu nudrožiau į aikštelę. Sukikenau pamačiusi Karina ir Sandra tupinčias už krūmo. Jų akyse pasirodė išgastis, net nesupratau kodėl. Sandros akys šaukte šaukė neeiti ten. Karina kažką šnabždėjo užsimerkusi ir suspaudusi kumsčius. Sandra kratė galvą. Susiraukusi nusišypsojau ir įėjau į aikštelę.
Pamatytas vaizdas mane šokiravo.
Skruostais pradėjo riedėti ašaros. Susiemiau už burnos. Mūsų ir Zayn akys susitiko. Nieko nesakiusi pradėjau bėgti gilyn į mišką.

IŠTRAUKA IŠ SEKANČIOS DALIES

- Ko tokia pikta, - nusijuokė Louis kai atsisėdau prie jo.
- Sumušiau Zayn, - tariau.
- Kodėl? – kiek irzlokai tarė Liam.
- Va ponaitis ateina, pasiaiškins, - pavarčiau akis ir sukėliau koją ant kojos.
- Ką čia tai reiškia?! – suriko Harry pamatęs tuos abu.
- Aš tuoj apsivemsiu. Nors ne. Ir vėl primušiu! – sumurmėjau.
- Kur Perrie? – paklausė Danielle.
- Jos su Karina miške, tuoj turėtu grįžti, - pavarčiau akis.
- Kodėl miške, - susiraukė Liam.
- Todėl. Gi sakiau klauskit jo, - piktai prunkštelėjau.
- Pala, kodėl jūs... am... susikibe rankomis? – paklausė sutrikes Niall. – Zayn, ji pedofilė.
Vos susilaikiau neprunkštelėjus.
- Nanetė yra naujoji mano mergina, - ramiai tarė Zayn
- Bet ji su Josh, - susiraukė Louis prisitraukdamas mane dar arčiau.
- Problema čia tas Josh, - pavartė kais Zy.
- Zayn, aš tau snuki išmalsiu, - suburbėjau.