Larry ir aš (FanFiction)

37

Larry ir as

37 dalis

Staiga juoku užsikrėtė ir jis. Mes tiesiog springom juoku...
- Yra miegančiu! - galiu prisiekti, suriko Harry.
- Harry, ėsk guašą ir vemk vaivorykštę, - atkirtau. Vis dar pykau ant jo dėl Karinos.
Pagaliau apsiraminom. Louis žvelgė savo svaiginančiom ir žydrom akim į mane, o aš... aš tiesiog spoksojau. Mano pilve pradėjo skraidyti legendiniai drugeliai.
- Tavo akys gražios, - leptelėjau. Šaunuolė, Sandra, labai į temą...
- Tavo taip pat.
Jo žvilgsnis nusileido link mano lūpų.
- Gal pagaliau mane pabučuosi? - neiškentus paklausiau.
Jis kilstelėjo mano smakrą ir svaiginančiai įsisiurbė man į lūpas.

<><><><>

- Myliu tave, - sumurmėjo Lous bučiuodamas man kaklą.
- Aš labiau, - sukikenau mums krentant į minkštus patalus.
Nugara rietėsi is malonumo niekam dar neprasidėjus. Šito vaikino prisilietimai varo mane iš proto. Jis dantimis atsegė mano suknelės užtrauktuką.
- Profesonalu, - prunkštelėjau.
- Labai, - taip pat nusijuokė ir jis vilkdamasis maikę ir šveisdamas ją į kampą, o tada vėl mane užguldamas.
Drabužiai skraidė į šalis ir tada tai... įvyko.

<><><><><>

- Negaliu patikėti, kad viskas baigėsi, - niurzgejau grusdama daiktus i lagamina.
- Dar dvi dienos iki universiteto, - Louis zaismingai pavarte akis.
- Zinai, tau reiktu susipazinti su mano tevais.
- Ka?! - pasoko jis
- Su mano tevais. Jie net nezino, kad tu egzistuoji, - prunkstelejau. - Nepasakojau, nes mama butu mus atvilkus i kita Londono gala. Beto, jau du menesiai, kaip mes kartu, ir kad jau metas, - svarsciau.
- Ne.
- Kodeeel?
- Pamate mano taturuotes, jie susidarys klaidinga ispudi ir lieps mums issiskirti, Sandra, as bijau tave prarasti.
- Jie pamatys, kad tu svelnus kaip kaciukas ir mieeelas, tada pakeis nuomone, - nusisypsojau,. nors viduje man kazkas kusdejo, kad Louis gali buti teisus.
- Tada tu turesi su manaisiais.
- Ka?! - dabar jau as persigandau.
- Dabar supranti, kaip as jauciusoi, -- burbtelejo jis, bet paskui nusijuoke.
Stojo tyla. Toliau dejausi daiktus, o Louis susimastes zvelge pro langa, o gal i neissiskleidusias geles, kurios stovejo ant palanges zvelgdamos i osiancia jura.

"Atejo i svecius tyla, tokia jauki, tokia tyra... Kad netgi geles ant palanges, kurios prazysti veltui stenges...
Mes gerimes gelem, mes tylim. mes jauciam, kad viens kita mylim..."

Sita daina is pradiniu klaisu dabar visiskai atspindejo dabartine situacija.
- Zinai. as cia apie kai ka pagalvojau, - tyla nutrauke Louis balsas.
- Apie ka?
- Gal... Hm... - jis atrode susinepatogines. - Gal... Gal noretum apsigyventi kartu?
Nutilau. KARTU.
- Na, as turiu dideli nama, tiksiau ji tevai man nupirko salia universiteto,m bet man jis per didelis, todel gyvenu bendrabutyje ir dabar pagalvojau, kad sutiksi. Bet ne, tu teisi, dar per anksti, - bere zodzius kaip zirnius. Jis atrode sutrikes ir nuliudes.
- Ne, as noriu.
Tikrai to norejau. Mintis, kas gyvensime kartu man atrode kazkas naujo, ir tai, kad po paskaitu musu neksirs kilometras, tikrai guode. Del lovos irgi ne problema, mes ci amiegojom kartu.
- Tikrai? - jo veidas nusvito. - Na, virsuje yra du kambariai.
- Ne, viskas gerai, - nusijuokiau.
- Gerai, kad pagaliau galesim matytis dazniau, - atsipute vaikinas.
- Kai grisiu. is karto issirasysiu is bendrabucio, - nutariau.
= As taip pat.
- BooBear?
- M?
- Uzsuksim grisdami pas mano tevus. As ju pasiilgau, ir plius ten pernakvosim. Paskutines dvi dienas galime praleisti sitaip.
- Na... Gerai... - jis sunkiai nuryjo seiles.
As zinau, del ko jis bijo.
Del to bijau ir as.

<><><>

Pagaliau baigem kauti tuos prakeiktus daiktus.
- Jus jau? - igriuvo Dani.
Ji... Verke?
- Kas buvo? - prisokaiu prie jos.
- N...Nieko, - nusisypsojo Fake Smile.
- Danielle, - piktai tariau.
- Na yra tokia mano drauge Sophia ir Liam su ja kazkur isejo, na bet cia nieko tokio, tiesa? - male ji vos tvardydama asaras.
- Kosmaras, visi skiriasi, = atsiduso Louis.
- jie dar neissiskyre. viskas bus gerai, - tvirtai apkabinau drauge.
Daniellei isejus pagriebiau telefona ir susiradau mamos numeri.
- Sveika brangioji! - pasigirdo jos dziugus balsas.
- Labas, mama, - nusisypjojau.
- Tai... Gal pagaliau parvesi mums zenta?
- Na... Kaip ir jo, - numykiau.
Atitraukiau telefona nuo ausies, jai pradejus spiegti. Na zinoma, tris metus neturejau jokio vaikino....
- Mama, mes siandien atvaziuosim, - tariau.
- Ramiau, moterie, - pasigirdo teicio balsas.
- Siandien?!
- Mazut, tikiuos tai ne koks taturuotas tipas? - paklause tetis.
Mano tetis yra generolas. Is isvaizdos ir griezto balso, jis atrodo piktas ir siurkstus, bet is tikro jis labai geras ir svelnus musu seimai ir draugams.
- Ne... Zinoma, - pamelavau.
- Koks vardas? - mamos balse buvo nekantrumo su kaupu.
- Louis. Louis Tomlinson, - atsakiau.
- Is to spendiu, kad labai grazus, - ar mano mama fangirlina?!
- Anna! - suriko pavydziai tetis.
- Sa tu. As tik pasakiau komplimenta, - galiu prisiekti, kad ji pavarte akis.
Prunkstelejau.
- Iki. mes jusu laukiam. Sandra, nenuvilk manes, - pypsejima palydejo grieztas, bet pilnas meiles tecio balsas.
Atsisukau i Louis.
- Dabar as tikrai ten nevaziuosiu! Tavo mama labai miela, bet teva stai mane nuzudyt nori! - supanikavo jis.
- Louis, nesik i bata ir buk vyras. Mes ten vaziuosim, - nukirtau.

Kitai 8 vote'ai :)